Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, teigianti, kad nėra sąžininga, kai gyvendama cokoliniame aukšte ji turi mokėti už lifto, kuriuo visiškai nesinaudoja, remontą. Namo administratoriai sako, kad konfliktų, kai už bendro naudojimo objektų remontą reikia mokėti visiems savininkams, pasitaiko nuolat. Aplinkos ministerija teigia, kad išeičių koreguoti sąskaitas yra.
Vilnietės butas – cokoliniame 16-os aukštų daugiabutyje. Ji turi atskirą įėjimą ir liftu nesinaudoja, bet už jo remontą moka.
Ir sąskaita kone didžiausia, nes mokestis paskaičiuotas atsižvelgiant į būsto, kuris šiame name yra vienas didžiausių, plotą.
„Neteisybė mūsų atžvilgiu. Nesinaudojam liftais, net neturim ten tikslo eiti, mes mokam daugiausiai, palyginus su kitais butais. Kada būna bendrijos susirinkimas, remiasi, kad čia civilinio kodekso nuostatos ir čia už liftus bendra nuosavybė“, – sako vilnietė Teresė Pilkienė.
Ir kaimynai teisūs – už bendro naudojimo – ne tik liftų, bet ir laiptinių, rūsių, stogų, balkonų, nuotekų ir šildymo sistemų bei kitų objektų – remontą moka visi savininkai, o įmokos dydis paskaičiuojamas pagal turimo nekilnojamojo turto plotą.
„Už liftus neturėtumėm mokėt, jeigu sąžiningai ir logiškai. Čia norėjau, kad tiesiog daugiau žinotų, nes visam Vilniui aktualu. <...> Kol nepriims, kad liftas yra įrenginys, reikalingas tik daliai gyventojų, tai taip ir tęsis. Dabar mes trejus metus mokėsim už vieną, po to pradės rinkti kitam liftui“, – piktinasi vilnietė.
Pasak Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos vadovo, daugiausia savininkų ginčų ir pykčio sukelia balkonų ir liftų remontas, rečiau stogo. Dažna situacija, kai gyventojai išvydę būsimų darbų sąmatas ir visai nesutinka tvarkyti vieno ar kito objekto.
„Mums palengvina paskaičiavimą, bet taip pat sukelia žmonių nepasitenkinimą, bet yra viena išimtis. Civilinis kodeksas numato, kad butų savininkai gali nuspręsti kitaip. Jei visi buto savininkai nuspręstų, kad keičiant liftą ar remontuojant laiptinę jie sutinka mokėti pagal butus ir atneša parašus šimto procentų, tada administratorius paskaičiuoja pagal tai, kaip priėmė sprendimą butų savininkai“, – kalba Vilniaus daugiabučių administratorių asociacijos vadovas Sigitas Čirba.
Namo administratorius sako, kad tokia galimybe pasinaudojama retai.
„Aš dirbu ūkyje, kuris administruoja maždaug 500 namų, tai per metus – du-trys atvejai“, – teigia S. Čirba.
2000-aisiais civiliniame kodekse įtvirtintų nuostatų keisti neplanuojama.
„Žmonėms nelabai kyla klausimų, „kodėl aš galiu naudoti nuotekas“, nors nėra įrašyta į asmeninę nuosavybę, bet yra bendro naudojimo. Tai yra įtvirtinta civiliniam kodekse“, – kalba Aplinkos ministerijos atstovė Gintarė Janiškienė.
Atkreipiamas dėmesys, kad bendro naudojimo objektų sąrašas – daugumos savininkų sutikimu – gali būti keičiamas.
„Gali būti nustatomas faktas, kad kažkokią dalį galima naudoti atskirai, ir sudarom papildomą atskirų bendrų objektų sąrašą. Jų naudojimosi išlaidas ir išlaikymą mokės tik juos naudojantys savininkai. Yra tokia galimybė, kuria pasinaudojus galima įnešti dar daugiau teisingumo“, – teigia ministerijos atstovė G. Janiškienė.
Tačiau mokėjimams už remontą atgaline data toks sąrašas negaliotų.
