JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį stojo ginti savo reikalavimą, kad NATO šalys gynybai skirtų išlaidų dalį padidintų nuo 2 iki 5 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Atsakydamas į remarką, kad 5 procentų gynybai neišleidžia nė pačios JAV, D. Trumpas pareiškė, kad JAV saugo NATO sąjungininkes, tačiau jos „mūsų nesaugo“.
„Nes tikras, ar mums apskritai reikėtų leisti kokias nors sumas, bet mes tikrai turėtume joms padėti“, – Vašingtone kalbėdamas su žurnalistais sakė D. Trumpas.
NATO skaičiavimu, 2024 m. Jungtinės Valstijos gynybai išleido maždaug 3,38 proc. savo BVP – gerokai mažiau nei 5 proc.
Savo pirmosios, nuo 2017 iki 2021 m. trukusios kadencijos metu D. Trumpas grasino, kad JAV pasitrauks iš karinio aljanso, jei kitos jo narės nevykdys įsipareigojimų į gynybą investuoti mažiausiai 2 proc. savo BVP.
Nuo to laiko jis gyrėsi, kad NATO partnerės savo išlaidas padidino tik dėl jo daryto spaudimo.
Naujausiais 2024 m. birželio NATO statistiniais duomenimis, aštuonių iš 32 NATO narių, neskaitant Islandijos, kuri, nors aljansui priklauso, tačiau nuosavų ginkluotųjų pajėgų neturi, gynybai skiriamos lėšos vis dar nesiekia 2 proc.
Tačiau visos aljanso narės, įskaitant pačias JAV, gerokai atsilieka nuo D. Trumpo trokštamo 5 proc. rodiklio. Daugiausiai gynybai skiria bendrą sieną su Rusiją turinčios Lenkija (4,12 proc.) ir Estija (3,43 proc.). Trečioje vietoje yra JAV, turinti didžiausią ekonomiką tarp visų NATO šalių.
Trumpas pareiškė reikalausiantis, kad palūkanų normos būtų „nedelsiant“ sumažintos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasakė, kad sieks sumažinti palūkanų normas, padidindamas energijos išteklių gamybos apimtis, o jei prireiks apie tai kalbėsis su JAV centiniu banku.
„Pareikalausiu, kad palūkanų normos būtų nedelsiant sumažintos, – vaizdo ryšio priemonėmis kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo Šveicarijos Davoso mieste dalyvius kalbėjo jis. – Be to, palūkanos turėtų būti mažinamos visame pasaulyje. Kalbant apie palūkanas, visi turėtų lygiuotis į mus.“
JAV centrinis bankas turi dvejopus Kongreso jam suteiktus įgaliojimus savarankiškai imtis priemonių valdyti infliaciją ir darbo lygį, tuo tikslu visų pirma didindamas ir mažindamas trumpalaikes palūkanų normas.
Būdamas JAV prezidentu, D. Trumpas neturi teisės daryti įtaką sprendimams dėl palūkanų ir pats yra dažnai tai kritikavęs.
D. Trumpas ketvirtadienį žurnalistams Vašingtone sakė, kad norėtų, jog palūkanos sumažėtų „smarkiai“, pridurdamas, kad joms kristi turėtų padėti mažesnės naftos kainos.
„Naftai pingant, sumažės kainos, – aiškino jis. – Tada nebebus infliacijos ir palūkanos ims mažėti.“
Paklaustas, ką darys, jei centrinis bankas palūkanų nesumažins, D. Trumpas pareiškė tarsiąs „griežtą žodį“, pridurdamas, kad tikisi, jog oficialūs asmenys įsiklausys į jo nuomonę, o jei reikia, bus kalbama ir su centrinio banko valdybos pirmininku Jerome‘us Powellu.
„Manau, palūkanose nusimanau kur kas geriau nei jie, – sakė jis. – Ir manau, kad jose nusimanau tikrai kur kas geriau nei tas, kuris ir yra atsakingas už tokį sprendimą.“
„Aš jais labai vadovaujuosi, – pridūrė jis. – Bet jei manysiu kitaip, apie tai pranešiu.“
