Viename Vilniaus „Eišiškių sodų“ bendrijos name galima aptikti keistą dalyką – net 33 kriptovaliutų paslaugomis užsiimančias užsieniečiams priklausančias bendroves. Čia gyvenantis Levas Reizinas paaiškina, kad teikia įmonių registravimo paslaugas ir iš tikrųjų jokios veiklos šios bendrovės ten nevykdo.
Dar viena keista aplinkybė – L. Reizino namai yra toje pačioje gatvėje, kurioje gyvena „Foxpay“ skandale išgarsėjusio Vilhelmo Germano (buvusio Viliaus Židelio) mama.
41 metų amžiaus L. Reizinas LRT.lt teigė, kad nei V. Germano, nei jo mamos nepažįsta.
„Supratimo neturiu, kas tai yra. Žinau kaimyną iš kairės, iš dešinės. Viskas. Daugiau, kas gyvena mūsų gatvėje, tikrai nepažįstu“, – tvirtino jis.
Taip pat skaitykite
Dešimtadalis sektoriaus
Registrų centro skelbiamuose juridinių asmenų, vykdančių virtualiųjų valiutų keityklos arba depozitinių piniginių operatoriaus veiklas, sąrašuose gruodžio pabaigoje buvo galima rasti atitinkamai 367 ir 362 pavadinimus.
Net 34 (beveik 10 proc.) jų buvo registruoti vienoje Eišiškių Sodų gatvėje esančiame name. Visų jų naudos gavėjai yra užsienio piliečiai, vienintelė išimtis – bendrovė „Baksta“, priklausanti lietuviui.
Tarp kriptovaliutų keityklų savininkų galima rasti Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Japonijos, Kazachstano, Kipro, Kirgizijos, Kinijos, Kroatijos, Rumunijos, Latvijos, Singapūro, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos piliečių.
Taip pat yra kelios rusams priklausančios įmonės: „Choise Services“ ir „Finch Technologies“.
Pirmoji įregistruota 2021 m., o Rusijos pilietei Allai Gorbunovai priklauso nuo 2022 m. kovo 21 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, „Choise Services“ 2023 m. gavo 591 eurą pajamų, patyrė beveik 271 tūkst. eurų nuostolį.
„Finch Technologies“ registruota 2022 m. ir netiesiogiai yra kontroliuojama ruso Ilios Berezovskio. Bendrovė 2023 m. gavo 35,4 tūkst. eurų pajamų, patyrė 45,8 tūkst. eurų nuostolį.
L. Reizinas LRT.lt komentavo, kad jų su sutuoktine valdoma bendrovė „Espotransa Real Estate“ dirba su visų šalių piliečiais.
„Žiūrime, tikriname, dabar vis mažiau, išvis nedirbame su Rusijos piliečiais. Baltarusijos piliečių irgi beveik neliko. Dirbame su tais, su kuriais galima dirbti, tikriname. Pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, visus klientus tikriname. Žiūrime, ar galime pradėti dalykinius santykius, ar ne“, – sakė pašnekovas.
Pasak verslininko, net ir iki karo Ukrainoje ir su tuo susijusių sankcijų Rusijos piliečiai sudarė mažąją jų klientų dalį.
Laiko rizikingu
L. Reizinas dar sakė, kad šiuo metu kriptovaliutų sektoriuje veikiančių įmonių išvis neregistruoja.
„Tokių įmonių registravimo daugiau buvo 2022 m. Bet to nebuvo nei 2023, nei 2024 metais. Mūsų vidinė politika – stengiamės neregistruoti tokių įmonių, nes dabar ten reikalavimai ir, sakyčiau, gana didelės rizikos. Geriau neturėti reikalų“, – sakė jis.
L. Reizinas nurodė, kad 34 jo namuose registruotų įmonių vadovams yra pranešęs, jog jie turi pakeisti šį adresą.
„Jeigu jie to nepadarys, mes patys anuliuosime registraciją. Su tais klientais buvo susitarta, kad jie patys pakeis. Tai yra tik registracijos adresas, jokios veiklos šiuo adresu tikrai įmonės nevykdo“, – pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, nuo 2007 m., kai „Espotransa Real Estate“ pradėjo veiklą, jis kartu su sutuoktine Lietuvoje yra įsteigę šimtus bendrovių.
„Kiek per metus parduodame – vidinė informacija. O kainuoja įvairiai, viskas priklauso nuo specifikos. Gali kainuoti porą šimtų eurų, gali ir tūkstantį. Viskas priklauso nuo to, kuo klientas užsiims ir ko jam reikės“, – paaiškino jis.
„Espotransa Real Estate“ tinklapyje nurodoma, kad jie teikia su leidimais laikinai gyventi susijusias, įmonių registravimo, paruoštų įmonių su įstatiniu kapitalu pardavimo ir buhalterines paslaugas. 2023 m. bendrovė gavo 124,7 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 65,7 tūkst. eurų grynojo pelno.
Reizinų šeimai taip pat priklauso buhalterinių paslaugų įmonė „Eurodeo“, 2023 m. gavusi 154,8 tūkst. eurų pajamų, uždirbusi 50,2 tūkst. eurų grynojo pelno.
Beje, Eišiškių Sodų gatvė – ne vienintelis kriptovaliutų keityklų pamėgtas adresas Vilniuje. Pavyzdžiui, Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmuose) yra registruotos 33 šioje srityje veikiančios bendrovės, Žalgirio g. 88 – dar 74, Perkūnkiemio g. 13 – 5.
Įsigalioja griežti reikalavimai
Lietuvos bankas šią savaitę pranešė, kad pirmadienį Lietuvoje pradėtas taikyti Reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl. Regulation on markets in crypto-assets, MiCA).
Pagal jį kriptoturto paslaugų teikėjai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (Lietuvoje iki 2025 m. birželio 1 d.) privalo gauti atitinkamą veiklos leidimą (licenciją), kad galėtų toliau teikti šias paslaugas.
Tai reiškia, kad visos Registrų centro sąrašuose esančios, taip pat ir Eišiškių Sodų gatvėje registruotos bendrovės, privalės pereiti Lietuvos banko filtrą.
„Ypatingą dėmesį Lietuvos bankas skirs pareiškėjo akcininkų ir vadovų reputacijai, lėšų kilmės skaidrumui, vadovų kvalifikacijai, pareiškėjo pasirengimui užtikrinti tvarią, saugią ir patikimą veiklą, įskaitant veiksmingą vidaus kontrolę ir rizikų valdymą. Fiktyvioms, realios veiklos neketinančioms vykdyti (angl. empty shell) įmonėms, pareiškėjams, kurie nepateiks prašomos informacijos arba teiks neišsamią, neteisingą, klaidinančią informaciją, kriptoturto paslaugų teikėjų licencijos nebus išduodamos“, – nurodo centrinis bankas.
Lapkritį Registrų centras Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) nurodymu iš savo sąrašų išbraukė maždaug 300 įmonių, kurios nesilaikė bazinių nuosavo kapitalo (jis turi būti ne mažesnis nei 125 tūkst. eurų) reikalavimų.
Spalio pabaigoje FNTT paskelbtoje Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje įvardijama, kad 2019–2022 m. laikotarpiu didžiausias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusios rizikos laipsnis sietas su kriptoturto ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigomis.
Liepą FNTT Lietuvoje registruotai depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus paslaugų veiklą vykdžiusiai bendrovei „Payeer“ skyrė rekordinę, daugiau nei 8,23 mln. eurų siekiančią baudą už nustatytus tarptautinių sankcijų pažeidimus. Dar viena bauda, siekianti daugiau nei 1,06 mln. eurų, bendrovei skirta už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.
