Atliekamame su „Foxpay“ skandalu susijusiame ikiteisminiame tyrime yra ir kriptovaliutų tema, sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Rolandas Kiškis. Pasak jo, kitais metais įsigaliojus naujiems europiniam kriptoturto rinkų reglamentui, atlikti panašaus pobūdžio nusikaltimus bus sunkiau.
„Su „Foxpay“ skandalu susijęs ikiteisminis tyrimas iš dalies susijęs ir su kriptovaliutomis. Yra išimta daug vykdomosios medžiagos, informacijos serverių, tam tikrų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų. Vertiname ir kriptovaliutą. Turime išimtos įvairios kriptovaliutos, vertiname, kiek tam tikros įstaigos prisidėjo prie galimai pinigų plovimo ir kitų nusikalstamų veikų“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Kiškis.
FNTT spalio viduryje pranešė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad grupė asmenų galėjo legalizuoti per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiančius kyšius. Tyrimo metu buvo sulaikyti pagrindinė „Foxpay“ akcininkė Ieva Trinkūnaitė ir jos gyvenimo draugas Vilhelmas Germanas. Pastarasis vis dar išlieka suimtas.
R. Kiškis sakė, kad tyrime užšaldyto ir sulaikyto turto skaičiai didėja, taip pat buvo atlikta daugiau kratų.
Taip pat skaitykite
Naujas reguliavimas
Nuo kitų metų visoje Europos Sąjungoje įsigalioja Reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl. Regulation on markets in crypto-assets, MiCA reglamentas). Tai reiškia, kad, norėdami tęsti veiklą, kriptoturto paslaugų teikėjai turės tapti licencijuotais finansų rinkos dalyviais.
Šiuo metu Lietuvoje jie nėra licencijuojami, o įrašomi į Registrų centro bendrovių sąrašus. Dabar Lietuvoje juos tam tikra apimtimi prižiūri FNTT, o įsigaliojus MiCA reglamentui kriptoturto paslaugų teikėjai turės gauti Lietuvos banko licenciją arba veiklą nutraukti.
R. Kiškio teigimu, įsigaliojus naujoms taisyklėms, daryti su kriptovaliutomis susijusius nusikaltimus bus sunkiau.
„Nesiečiau ateinančio MiCA reguliavimo, kas būtų, ar būtų daromos tos pačios nusikalstamos veikos. Greičiausiai, kad būtų. Būtų sunkiau, nes būtų licencijuota veikla“, – sakė jis.
Daugiau informacijos apie teisėsaugos atliekamą tyrimą FNTT vadovas žadėjo kitų metų pradžioje.
Rizikingas sektorius
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta sakė, kad kriptoturto sektorius yra rizikingas.
„Kriptosektorius yra rizikingas, nes jame vyksta pavedimai, kurie, kol nebuvo reguliavimo, buvo anoniminiai. Deja, ši situacija buvo išnaudojama ir negeriems tikslams. Turime pavyzdžių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitos šalyse, bendrovės buvo išnaudojamos pinigų plovimui, sankcijų apėjimui ir kitoms nusikalstamoms veikloms.
Kadangi Lietuvoje veikia labai daug bendrovių, dalis jų turi „tuščios kriauklės“ požymių. Tai fiktyvios bendrovės, nevykdančios veiklos. Nuo kitų metų nuodugniai žiūrėsime ir tikrinsime, ar jos atitinka atnaujintus europinius reikalavimus. Licencijas suteiksime tik toms įmonės, kurios bus pasiruošusios ir atitiks visus reikalavimus“, – sakė jis.
S. Krėpšta priminė, kad 2024 m. pradžioje Lietuvoje veikė daugiau nei 600 kriptobendrovių, bet po naujo FNTT įvertinimo, pasikeitus įstatymui šis skaičius sumažėjo iki 300.
„Tikimės, kad kitais metais sulauksime 100 ar kiek daugiau paraiškų. Pagal naują reguliavimą bankai ir kitos finansų įstaigos taip pat galės teikti kriptoturto paslaugas. Pagal mūsų apklausą, maždaug 10 proc. rinkos dalyvių planuoja teikti su tuo susijusias paslaugas“, – sakė jis.
Pirmadienį Lietuvos bankas ir FNTT pasirašė susitarimą, kuriuo stiprina bendradarbiavimą dėl kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūros. Institucijos keisis ekspertine informacija, kartu atliks patikrinimus, teiks viena kitai konsultacijas ir techninę pagalbą.
Spalio pabaigoje FNTT paskelbtoje Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje įvardijama, kad 2019–2022 m. laikotarpiu didžiausias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusios rizikos laipsnis sietas su kriptoturto ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigomis.
Nuo 2019 m. kriptoturto paslaugų teikėjams taikomi tam tikri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai. Šiais metais Lietuvos banko, FNTT, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų iniciatyva reikalavimai kripto bendrovėms (kapitalo, atitikties) buvo sustiprinti. Naujus bazinius kapitalo reikalavimus sugebėjo atitikti tik pusė Lietuvoje registruotų įstaigų.
Nagrinėdami kriptoturto sektorių, Lietuvos bankas ir FNTT, be naujų inovacijų ir galimybių, nustatė ir nemažai atvejų, kai įstaigos nevykdė veiklos (angl. empty shell), sukčiavimo požymių, subjektų, siejamų su šalimis, Lietuvoje pripažintomis teroristinėmis, ir kitų rizikų. Lapkričio pradžioje FNTT nurodymu Registrų centras išbraukė 300 įmonių, kadangi jos nesilaikė bazinių nuosavo kapitalo (jis turi būti ne mažesnis nei 125 tūkst. Eur) reikalavimų.
Šiuo metu Lietuvos bankas intensyviai rengiasi būsimam licencijavimui, optimizuoja išteklius ir yra išsakęs lūkesčius, kad potencialūs dalyviai paraišką gauti licenciją teiktų tik gerai pasirengę – pateiktų objektyviais kriterijais grįstą verslo planą, įrodymus, kaip laikysis atitikties reikalavimų, atskleistų visą informaciją apie akcininkus, vadovus, pajamų šaltinius ir kt. Pretendentai, kurie bus tinkamai pasirengę licencijavimo procesui, paraiškas išankstiniam vertinimui gali teikti ir anksčiau, nelaukdami metų pabaigos. Realios veiklos neketinančioms vykdyti įmonėms, pareiškėjams, kurie nepateiks prašomos informacijos arba teiks neišsamią, neteisingą, klaidinančią informaciją, licencijos nebus išduodamos.
Lietuvos bankas penktadienį pranešė, kad panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
