Socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybė pristatė programą, kurią paskirtasis premjeras pavadino didelės valstybės programa. Ekonomistai ir nevyriausybininkai sako, kad joje išties daug dėmesio ekonomikai, opiausioms socialinėms problemoms, bet stinga pasakymo, iš kur bus pinigai įvardytiems prioritetams įgyvendinti. Be to, vieni programos punktai esą prieštarauja kitiems.
Vyriausybės programa tradiciškai pristatoma artėjant Kalėdoms. Banko „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico žodžiais, tai kaip laiškas Kalėdų seneliui su visais norais.
Ir tie norai geri, sako ekonomistai ir nevyriausybininkai.
„Nemažai įdėta priemonių, kurios tikrai palengvintų gyvenimą mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, – vertina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. – Tai ir žmonėms su negalia, ir pensinio amžiaus žmonėms, ir žmonėms, kurie dėl įvairių aplinkybių neturi šiuo metu darbo. Tai pirmas įspūdis tikrai neblogas.“
Požiūris iš bankų sektoriaus – kiek kitoks.
„Didinti pajamas senjorams ir Vyriausybė netgi užtikrina, kad didės atlyginimai ne tik viešajam sektoriui, bet ir privačiam – čia toks keistas, specifinis dalykas, – vertina vyriausiasis banko „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas. – Bus didinami vaiko pinigai, bus teikiama parama įvairioms socialinėms grupėms.“
Pažadai pensininkams
Būsimosios Vyriausybės pažadas pensininkams – ketinama sugrąžinti iki konservatorių valdžios buvusią tvarką, kai senatvės pensijos dydis priklausė nuo stažo. Tada esą nebūtų taip, kad 15 metų dirbusio žmogaus bendroji pensijos dalis tokia pat kaip dirbusio dvigubai ilgiau.
Bet padaryti tą, sako ekonomistas Romas Lazutka, nebus lengva.
„Tiems, kuriems pensijos dėl to buvo padidintos, tiems su mažu stažu, ją sumažinti nebus kaip. Tai reiškia, kad tą priklausomybę nuo stažo atkurti galima tik sparčiau didinant pensijas tiems, kurie turi didesnį stažą. Bet tam reikia lėšų“, – sako ekonomistas.
Lengviau esą įgyvendinti pažadus būsimiems pensininkams, kaupiantiems privačiai, antrojoje pakopoje – padidinti sumą, kurią žmogus iš karto galėtų atsiimti.
Taip pat leisti susistabdyti kaupimą tiek ilgai, kiek norisi. Ir nustoti žmones automatiškai įtraukti į privačius pensijų fondus.
Progresiniai tarifai ir individuali veikla
19-osios Vyriausybės pažadas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, ekonomistai sako, išties pagausintų mažai uždirbančių žmonių pajamas.
Bet progresiniai tarifai visoms pajamoms, nesvarbu, kokia jų rūšis, Ž. Maurico teigimu, padidintų mokesčių naštą aukštų pajamų specialistams, neviliotų jų į Lietuvą.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus tvirtina, kad naujoviškas apmokestinimas skaudžiau pasijaustų ne turtuoliams, o individualiai dirbantiems žmonėms, kurie, jo teigimu, nusipelno mokėti mažesnius mokesčius nei dirbantieji pagal darbo sutartis.
„Kilstelėti pajamų mokestį nuo 15 proc. iki 20 proc. nėra gerai. Savarankiškai dirbantys asmenys, viena vertus, sprendžia užimtumo problemą ekonomikoje, jie patys susikuria sau darbo vietas, o ne ieško, kad jiems kažkas kitas darbo vietas sukurtų“, – mano jis.
Visgi R. Lazutka sako, kad mažesni mokesčių tarifai individualiai dirbantiesiems nebūtinai yra gerai.
„Dominuoja požiūris, kad reikėtų apmokestinti vienodai. O tai, kad tenai yra rizikingesnė veikla, tai galima pasirinkti, kokią nori veiklą. Juk gali žmogus eiti dirbti pagal darbo sutartį, gali rinktis individualią veiklą, – teigia ekonomistas. – Ir jeigu mokesčiai išskiria individualią veiklą, tai nėra gerai. Nes tas žmogus gali uždirbti didesnes pajamas, bet prie valstybės reikalų prisidėti mažiau.“
PVM lengvatos
Banko „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas taip pat kritikuoja Vyriausybės siūlymus mažinti PVM vaisiams.
„Jeigu tas progresinis tarifas įsijungtų, tarkime, virš 2 VDU (vidutinių darbo užmokesčių – LRT.lt) arba gal netgi šiek tiek mažiau, yra, sklando gandų, tai tikrai būtų labai didžiulis atgrasantis veiksnys. Tikrai mes nepriviliosime PVM lengvatomis vaisiams, daržovėms, gi nesakysi žmogui, kad gerai, tavo atlyginimas mažesnis bus, bet klausyk, tu galėsi nusipirkt šviežių bananų parduotuvėje su mažesniu tarifu“, – samprotauja jis.
Be to, lengvatinis PVM tarifas, sako Ž. Mauricas, negarantuotų mažesnių kainų. Nepadėtų ir visiems maisto produktams stebėti įsteigta Maisto taryba. Daržovės pinga arba brangsta priklausomai nuo sezono, tvirtina jis.
„Toks nekaltas, atrodo, dalykas, bet jisai atveria Pandoros skrynią. Ir taip pat didina korupcijos riziką, nes iš karto bandys gamintojai apsimesti uogomis, vaisiais, netgi jei jie nėra uoga ar vaisius, – prognozuoja vyriausiasis banko „Luminor“ ekonomistas. – Tiesiog visais įmanomais būdais bandys palįsti po ta lengvata.“
Bet A. Bartkus nesutinka, sako, idėja dėl PVM lengvatos vaisiams ir daržovėms gera, nes susijusi su žmonių sveikatos gerinimu. Reikėtų eiti dar toliau.
„Kalba, ko gero, turėtų būti ne apie vaisius ir daržoves, bet apie sveiko maisto atpiginimą“, – mano VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.
Didelė valstybė
„Ši Vyriausybės programa yra didelės valstybės programa, – apibendrino paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas. – O didelė valstybė turi didelę širdį, į kurią telpa visas rūpestis ir empatija, kuri reikalinga mūsų žmonėms.“
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės A. Adomavičienės teigimu, svarbu užtikrinti, kad šitai vykdytų visa Vyriausybė: „Šitos širdies labai linkėčiau ir finansų ministrui.“
Būsimas finansų ministras Rimantas Šadžius jau švelnina dalį pažadų. Pavyzdžiui, kad nustatant naujus progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus vis dėlto gali tekti atsižvelgti į pajamų rūšį.
Nueinančios Vyriausybės premjerė sako, kad paprastų sprendimų sudėtingoms problemoms iš kepurės nesugalvosi.
„Lėšos projektams atsiranda ne Vyriausybės programose, ne priemonių planuose, ne kažkokiose lentelėse, ne pažaduose geriau, labiau, daugiau“, – tvirtina Ingrida Šimonytė.
Pajamų šaltiniai
Ekonomistai sako, kad programoje galima rasti tik du šaltinius, iš kur bus pinigų visiems norams įgyvendinti. Be jau minėto progresinio pajamų apmokestinimo, viliamasi daugiau skolintis.
Bet tai sunkiai įmanoma, nes deficitas – ne tik kitų metų biudžete, bet ir dar dviejų ateinančių.
„Ir taip pat dar nėra įskaičiuoti kai kurie padidėjimai, kurie, aišku, bus todėl, kad augo ekonomika, auga algos, o tai reiškia, kad reikia didinti socialines išmokas, reikia indeksuoti“, – perspėja ekonomistas R. Lazutka.
Apie aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčius programoje nekalbama. Apskritai, R. Lazutka sako, keista, kad apie mokesčius socialdemokratai drąsiau kalbėjo prieš rinkimus nei dabar. Paprastai būna atvirkščiai.
„Su ta mokesčių reforma arba mokesčių peržiūra reiktų, turbūt, nedelsti, – mano A. Adomavičienė. – Nes tam, kad tos socialinės priemonės įsivažiuotų, joms reikia ne metų ar dvejų, kad žmonės pajustų naudą.“
Ekonomistai sako, kad programoje nėra datų ir skaičių, kada ir kiek bus įgyvendinti visi norai. Kai to nėra, bus sudėtinga įvertinti, ar pavyko.
