Vilhelmo Germano partnerė Ieva Trinkūnaitė šių metų gruodį pardavė visas savo turėtas „Poland International Realty“ akcijas. Ši prestižinio nekilnojamojo turto bendrovė Lenkijoje veikia su pasaulinio garso „Sotheby`s“ prekės ženklu. Pinigų plovimo skandale figūruojanti verslininkė vis dar valdo tris bendroves Šveicarijoje, anksčiau turėjo interesų Vokietijoje.
Šiuo metu kartu su žmona 100 proc. „Poland International Realty“ akcijų valdantis Paulius Gebrauskas LRT.lt sakė, kad I. Trinkūnaitės turėtą 50 proc. dalį išpirkti jis nusprendė Lietuvoje kilus „Foxpay“ skandalui.
„Sprendimą keisti įmonės akcininkų struktūrą ir išpirkti I. Trinkūnaitės akcijas priėmiau iškart po to, kai Lietuvoje kilo vadinamasis „Foxpay“ skandalas. Akcijų išpirkimo sandoris buvo užbaigtas gruodžio mėnesį“, – nurodė jis.
300 mln. eurų įvertinimas
Turtingiausius lietuvius reitinguojantis žurnalas „Top“ šiemet pateikė staigmeną 19-uoju numeriu su 300 mln. eurų turto įvertinimu įrašydamas šiuo metu sulaikytą V. Germaną.
Žurnale primenama, kad V. Germanas interviu „Delfi“ teigė, jog pagal asmeninį turtą jis patenka į 0,3 proc. turtingiausių Lietuvos žmonių grupę, tačiau daugiau detalių, kas sudaro 300 mln. eurų įvertinimą, nepateikiama.
„Top“ redaktorius Ovidijus Lukošius LRT.lt sakė, kad nė vieno sąraše esančio žmogaus turto apskaičiavimo detalės neaptarinėjamos.
„Naudojamės Lietuvos ir kitų valstybių viešais registrų duomenimis, žiniasklaidos informacija, savo šaltiniais, informacija, kurią gauname pateikę užklausas, taip pat redakcijai pateikta informacija (ją taip pat tikriname), istoriniais duomenimis apie gautą pelną, dividendus ir t. t. Turtą vertiname gana konservatyviai, taip pat ir minimu atveju, nes, pripažįstame, ne visa informacija yra lengvai pasiekiama“, – sakė jis.
Verta prisiminti, kad V. Germanas 2018 m. vasarį–2019 m. rugsėjį Vilniaus pataisos namuose atliko bausmę už sukčiavimą ir kitus nusikaltimus. Taip pat jis, bent jau Lietuvoje, neturi jokio savo vardu registruoto turto.
Vis dėlto, kaip pažymėjo naujienlaiškio apie bitkoiną „Dessenter“ įkūrėjas Linas Kmieliauskas, per 6 metus susikrauti 300 mln. eurų kapitalą įmanoma, o pasaulis matė dar ne tokių sėkmės istorijų.
„Pavyzdžiui, vien lietuviškoji „Nord Security“ per 11 metų sugebėjo pasiekti 3 mlrd. JAV dolerių įvertį, kas paprastai matematiškai – bet ne gyvenimiškai – skaičiuojant, yra 273 mln. JAV dolerių per metus.
Kita vertus, mes nežinome, kokios vertės kapitalą V. Germanas iš tikrųjų turi ir kaip jis buvo sukauptas, kiek šis turtas iš tikrųjų likvidus, kiek sėkmingos yra su juo siejamos bendrovės (pavyzdžiui, kriptokeitykla „Bitnuk“ atrodo neaktyvi nuo 2019 m.)“, – sakė jis.
L. Kmieliauskas pabrėžė, kad tokie turto vertinimai dažniausiai tėra labiau nuomonės nei faktai.
„Kadangi jo veikla susijusi su kriptovaliutų sektoriumi, tai irgi galėjo turėti (bet nebūtinai turėjo) stiprią įtaką. Pavyzdžiui, per 6 metus bitkoino kaina pašoko beveik 3 tūkst. proc. Tad pirminė 10 mln. eurų investicija ir būtų sukrovusi beveik 300 mln. eurų. Per ilgesnį laiką tai galėjo būti dar sėkmingesni rezultatai. Tačiau vėlgi, čia yra tik iliustracijai, kokius pelnus per palyginti trumpą laiką gali atnešti tokios investicijos, ir mes iš tikrųjų nežinome, nei kur, nei kada, nei kiek V. Germanas investavo“, – LRT.lt sakė L. Kmieliauskas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau pranešė, kad per su V. Germanu susijusias ikiteisminio tyrimo kratas buvo rasta daugiau nei 24 mln. eurų kainuojanti specializuota kriptovaliutos kasimo įranga. „15min“ skelbė, kad V. Germanas kriptovaliutų kasyklą galėjo būti įrengęs Kauno termofikacinėje elektrinėje.
Finansų specialistai bendrovių vertę apskaičiuoja keliais skirtingais būdais. Vienais atvejais, pavyzdžiui, po viešos investicijos, tai padaryti galima gana tiksliai. Kitais atvejais vertė būna tik teorinė, apskaičiuojama lyginant su kitomis įmonėmis.
Įmonės skirtingose šalyse
LRT.lt surinktais duomenimis, V. Germanas oficialiai nėra dalyvavęs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bendrovių veikloje. Tačiau įvairių verslų akcininke, valdybos nare ir vadove tebėra arba anksčiau buvo I. Trinkūnaitė.
Vokietijos registro duomenimis, I. Trinkūnaitė anksčiau dalyvavo šios šalies bendrovės „Greenenergo“ veikloje, 2017 m. buvo jos vadove. Remiantis bendrovės tinklapiu, „Greenenergo“ šiuo metu užsiima saulės elektrinėmis privatiems namams.
Šveicarijos registre nurodoma, kad I. Trinkūnaitė yra vienintelė valdybos narė bendrovėse „Swissmoney“, „Globalpass“ ir „iSun“, anksčiau yra dirbusi „Bitnuk“ ir „Swiss Blockchain“ valdybose.
Anksčiausiai – 2016 m. įsteigtos „Bitnuk“ ir „Swiss Blockchain“. Pirmosios valdyboje I. Trinkūnaitė dirbo 2018–2020 m., o antrosios – 2019–2023 m. Oficialiame „Bitnuk“ tinklapyje nurodoma, kad tai yra šveicariška bitkoinų keitykla, tačiau, remiantis jos socialinių tinklų paskyromis, atrodo, kad jos veikla sustojo 2019 m.
„iSun“ įsteigta 2018 m. ir prisistato kaip inovatyvių skaitmeninių technologijų bendrovė. Savo tinklapyje ji nurodo, kad teikia bankininkystės, lėšų pervedimo ir atitikties programinės įrangos, turto skaitmeninimo, virtualių ir fizinių debeto kortelių ir kriptovaliutų paslaugas.
Šveicarijos bendrovei, kurios 100 proc. akcijų valdo I. Trinkūnaitė, priklauso ir 97 proc. Lietuvoje registruotos „iSun Lithuania“. Dar 3 proc. lietuviškos įmonės akcijų turi buvusios ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.
Pernai „iSun Lithuania“ gavo 7,62 mln. eurų pajamų, uždirbo 748 tūkst. eurų grynojo pelno. „Sodros“ duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius pastaruoju metu mažėjo – nuo daugiau kaip 100 šiemet birželį iki 29 gruodžio 6 dieną. Spalį „iSun Lithuania“ darbuotojams mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 7 481,50 euro (apie 4 526 eurus į rankas).
Šveicariška „Swissmoney“ įsteigta 2020 m. ir nurodo teikianti kriptopiniginių, IBAN ir verslo sąskaitų ir mokėjimo kortelių paslaugas. Nuo 2019-ųjų veikianti „Globalpass“ teigia veikianti „pažink savo klientą“, kovos su pinigų plovimu ir kriptovaliutų srityse.
Lietuvoje I. Trinkūnaitė anksčiau yra dirbusi su savo tėvu Valdu Trinkūnu susijusių įmonių valdybose. T. y. „Raminora“, „Anšilas“ ir „Translinija“. Taip pat yra buvusi asociacijos „Crypto Economy Organization“ valdybos nare.
Verslas Lenkijoje
I. Trinkūnaitė iki šių metų gruodžio buvo didžiausia 2022 m. Lenkijoje įsteigtos „Poland International Realty“ akcininke. Įdomu, kad ši bendrovė anksčiau veikė ir su pavadinimu „German Family Heritage“.
Vis dėlto įmonės vadovas P. Gebrauskas atsisakė paaiškinti šio pavadinimo reikšmę. „Daugiau apie klientus ar verslo partnerius negaliu komentuoti dėl verslo etikos ir konfidencialumo“, – savo atsakyme LRT.lt nurodė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad I. Trinkūnaitė šioje bendrovėje buvo investuotoja.
„Nuosavybės struktūroje ji buvo finansinė investuotoja, žmogus, gyvai domėjęsis prestižinio nekilnojamojo turto rinka ir ieškojęs joje verslo galimybių.
Sprendimą dėl partnerystės lėmė faktas, kad tuo metu I. Trinkūnaitė buvo kylančios Lietuvos finansinių technologijų rinkos žvaigždės vadove ir savininke. Žinojau, kad ji veikia griežtai reguliuojamoje rinkoje, todėl savininkės ir vadovės reputacija turi būti nepriekaištinga. Be to, žinojau, kad Lietuvos NT rinkoje gerai žinomas ir gerbiamas Ievos tėtis, todėl galimybė bendradarbiauti atrodė patraukli“, – sakė P. Gebrauskas.
Verslininkas priminė, kad jis yra žmogus, kuris prieš 12 metų į Lietuvą atvedė „Sotheby`s International Realty“ ženklą, tapusį prestižinio rinkos segmento lyderiu. „Sotheby`s“ yra iš Jungtinės Karalystės kilusi tarptautinė korporacija, užsiimanti ne tik NT, bet ir meno, automobilių prekyba.
„Aš asmeniškai pastaraisiais metais buvau sėkmingiausiu pardavėju. Atsižvelgdama į tai, JAV korporacija „Anywhere“ po ilgų derybų ir patikrinimo su manimi pasirašė ilgalaikę franšizės sutartį Lenkijos rinkai. Taigi, šiuo metu koncentruojuosi į veiklą Lenkijoje, taip pat esu šios įmonės bendraturtis ir direktorius“, – nurodė P. Gebrauskas.
Jis patikino, kad nei I. Trinkūnaitė, nei V. Germanas Lenkijos įmonėje nedirba ir jokių funkcijų neatlieka.
LRT.lt prašė I. Trinkūnaitės ir V. Germano komentarų šiai publikacijai, tačiau atsakymų nesulaukė.
I. Trinkūnaitė yra pagrindinė finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ akcininkė. Lapkritį Lietuvos bankas už šiurkščius ir sistemingus pažeidimus panaikino jos elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
I. Trinkūnaitė ir V. Germanas spalį buvo sulaikyti teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame su pinigų plovimu susijusiame tyrime. Skelbta, kad bendrininkų grupė galėjo legalizuoti per 17 mln. eurų, sumokėti 100 tūkst. eurų siekiančių kyšių.
I. Trinkūnaitė buvo paleista už 50 tūkst. eurų užstatą. 1 mln. eurų užstatą siūlęs V. Germanas liko suimtas bent 2 mėnesiams.
