Vilhelmo Germano gyvenimo draugė Ieva Trinkūnaitė – ne vienintelė skandalingosios „Foxpay“ akcininkė, šiuo metu turinti teisinių problemų. Šiemet vasarą bendrovės bendrasavininkiais tapę Narimantas Bloznelis ir Georgas Kotominas iš buvusio darbdavio „Bankinglab“ yra sulaukę šimtus tūkstančių eurų siekiančių ieškinių. Jų reikalaujama atlyginti žalą už prabangių automobilių „Porsche“ nuomą, gyvybės draudimo įmokas, esą fiktyviai įdarbintą sutuoktinę.
„Esminis ginčo objektas yra įmonių kontrolė. Nuo to ir prasidėjo visi teisminiai procesai, ieškiniai, tariamos žalos bylos ir t. t.“, – LRT.lt sakė N. Bloznelis.
N. Bloznelis ir G. Kotominas anksčiau buvo vieninteliai „Bankinglab“ grupės savininkai, tačiau 2018 m. kontrolinį (66 proc.) akcijų paketą pardavė nevienareikšmiškai vertinamos finansinių technologijų bendrovės „Bankera“ įkūrėjų Vytauto Karalevičiaus, Manto Mockevičiaus ir Justo Dobiliausko bendrovei „Obolis“.
N. Bloznelis ir G. Kotominas dar kurį laiką vadovavo „Bankinglab“ bendrovėms, tačiau 2023 m. jų ir „Bankeros“ atstovų santykiai kaip reikiant pašlijo. Pernai vasarą N. Bloznelis ir G. Kotominas atleisti iš pareigų, o po to sulaukė aibės ieškinių.
Teismuose iki šiol bylinėjamasi ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl telefonų numerių, domenų. Ieškinio sulaukė ir anksčiau „Bankinglab“ verslo plėtros vadovu dirbęs Justas Kapočius, iš kurio reikalauta grąžinti 139,8 tūkst. eurų esą be pagrindo gauto atlyginimo už paslaugas.
Šį dabartinių „Bankinglab“ valdytojų ieškinį Vilniaus apygardos teismas spalio 13 d. atmetė. „Visi kaltinimai buvo nepagrįsti, tą patvirtino ir teismo sprendimas“, – LRT.lt pakomentavo šiuo metu su V. Germanu siejamai įmonei „Finroll“ vadovaujantis J. Kapočius.
Tiesa, „Bankinglab“ atstovai nurodė, kad šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą ketina skųsti.
Savo ruožtu G. Kotominas ir pats yra pateikęs ieškinių dėl skolų priteisimo iš „Bankinglab“. „Manau, kad bet kokie komentarai dėl atskirų bylų gali būti traktuojami kaip bandymas daryti įtaką teismo procesams ir net teismo sprendimams, jie padarytų rimtą reputacinę žalą tiek pačioms įmonėms, tiek ir man asmeniškai“, – sakė G. Kotominas.
Įmonių pardavimas
„Bankinglab“ yra finansinių technologijų įmonė, kurianti ir vystanti bankininkystės bei mokėjimų programinę įrangą „Nano“. Grupę Lietuvoje sudaro keturios bendrovės: „Bankinglab“, „Bankinglab Operations“, „Bankinglab Processing“ ir „Autokyc“.
Pirmoji įsteigta dar 2012 m., anksčiau vadinosi „Baltic Amber Solutions“. Iš pradžių jos akcininkais perpus buvo N. Bloznelis ir Darius Latvys, bet 2017 m. pastarojo dalį perėmė G. Kotominas.
2018 m. 66 proc. bendrovės „Bankinglab“ akcijų perėjo į V. Karalevičiaus, M. Mockevičiaus ir J. Dobiliausko įmonės „Obolis“ rankas.
Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 100 proc. bendrovės „Bankinglab“ akcijų priklauso Nyderlanduose registruotam „Bankinglab Holding“. Juridinių asmenų registro duomenimis, šiame subjekte V. Karalevičius turi teisę skirti vadovus, o 66,16 proc. akcijų priklauso „Bankinglab Foundation“, kurios naudos gavėjai yra V. Karalevičius, M. Mockevičius ir J. Dobiliauskas.
N. Bloznelis ir G. Kotominas pabrėžia, kad patys vis dar yra „Bankinglab Holding“ akcininkai, t. y. kartu valdo likusius 34 proc. akcijų.
Bendrovė „Bankinglab Operations“ įsteigta vėliau – 2018 m., anksčiau vadinosi „Mokėjimų vizija“. Ji iki 2018 m. kovo 29 d. priklausė N. Blozneliui ir G. Kotominui, po to 66 proc. perėmė „Obolis“, o dar vėliau visus 100 proc. – „Bankinglab Holding“.
„Bankinglab Processing“ – seniausia ketvertuko įmonė, įsteigta dar 2000 m., tada vadinosi „Automašinų verslo centras“, o nuo 2015 m. – „Giro sistema“. Iki 2020 m. vienintelė jos akcininkė buvo G. Kotominui priklausanti įmonė „Gekota“. Jai iki šiol priklauso 35 proc. „Bankinglab Processing“ akcijų, o likusias turi „Bankinglab Holding“.
„Autokyc“ su N. Blozneliu ir G. Kotominu iki 2020 m., kai ją įsigijo „Bankinglab Holding“, nieko bendro neturėjo. Vienintelis 2019 m. įsteigtos įmonės akcininkas buvo Arvydas Strankauskas.
Perėjo dirbti į „Foxpay“
I. Trinkūnaitė „Foxpay“ įsigijo 2022 m. spalį ir iki šių metų liepos buvo vienintelė jos akcininkė. Dabar jai priklauso 91 proc. akcijų, o likusius 9 proc. po lygiai yra pasidalinę N. Bloznelis, G. Kotominas ir Saulius Galatiltis.
Taip pat skaitykite
Kaip LRT.lt sakė vienoje iš bylų „Bankinglab“ atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas, jų turimais duomenimis, 2023 m. vasarą atšaukus N. Bloznelį ir G. Kotominą iš pareigų „Bankinglab“, apie 15 šios grupės darbuotojų išėjo dirbti į „Foxpay“, „iSun“, „Swissmoney“, „Cardroll“ ir „Finroll“.
LRT.lt jau rašė, kad „Cardroll“ vadovauja buvęs „Bankinglab Processing“ IT architektas Jaunius Malickas.
„2023 m. pradžioje N. Bloznelis parašė V. Karalevičiui, M. Mockevičiui ir J. Dobiliauskui dėl naujo kliento „iSun“, kuris turi „Foxpay“ ir dar kitų įstaigų.
Nurodė, kad jie ieško „core“ (angl. kertinės) sistemos. N. Bloznelis patvirtino, kad buvo susitikęs su V. Germanu. Vėliau parašė, kad nieko nepavyko su jais“, – sakė G. Černiauskas.
Taip pat skaitykite
Beveik pusės milijono eurų ieškinys
„Bankinglab“ ieškinys N. Blozneliui, G. Kotominui ir anksčiau „Bankinglab Processing“ vadovavusiam Algimantui Draugeliui nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, o artimiausias posėdis byloje numatomas gruodį.
„Naujiesiems bendrovių vadovams susipažinus su perimtais dokumentais, pasitvirtino pirmiau įvardyti įtarimai – atsakovai veikė prieš bendrovių interesus ir savo neteisėtais veiksmais padarė joms žalą“, – teigiama ieškinyje, kurio suma siekia 461,2 tūkst. eurų (taip pat 17,5 tūkst. eurų palūkanų).
Iš N. Bloznelio prašoma priteisti 327,4 tūkst. eurų žalos. Teigiama, kad „Bankinglab“ jo vadovavimo metu 2013–2015 m. sudarė automobilių „Audi A6 Allroad“, „Kia Sorento“ ir „Porsche Panamera 4“ lizingo sutartis, nors šios transporto priemonės niekaip nesusijusios su įmonės veikla.
„Negana to, N. Bloznelis 2020 m. pabaigoje bendrovei išnuomojo savo automobilį „Porsche Panamera GTS“ (...) ir toliau naudojo įvardytą automobilį savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir, dar daugiau, bendrovės lėšomis dengė kuro, aptarnavimo išlaidas ir mokėjo draudimo įmokas“, – rašoma ieškinyje.
N. Bloznelis dar kaltinamas tuo, kad „Bankinglab“ pardavimų projektų vadove įdarbino savo sutuoktinę, kuri esą realiai nedirbo, tačiau gaudavo atlyginimą – nuo 2019 m. sausio iki 2023 m. liepos iš viso 38,2 tūkst. eurų (apie 900 eurų per mėnesį).
Ieškinyje pastebima, kad, socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, aptariamu laikotarpiu ponia Bloznelienė taip pat dirbo kitoje įmonėje.
Dar N. Bloznelio prašoma grąžinti 12,4 tūkst. eurų, kurie buvo sumokėti pagal jo gyvybės draudimo sutartį.
Tačiau didžiausia ieškinio suma – 117,3 tūkst. eurų – susijusi su, kaip teigiama ieškinyje, tariama tarpininkavimo sutartimi su Vokietijos bendrove „Sofitis“. Pažymima, kad ji valdoma kito atsakovo G. Kotomino.
„Pasikeitus vadovybei, patikrino turimus dokumentus ir nerado faktinių duomenų, patvirtinančių paslaugų pagal tarpininkavimo sutartį ir išrašytas sąskaitas gavimą“, – nurodoma dokumente.
Iš G. Kotomino „Bankinglab“ viename ieškinyje reikalauja atlyginti beveik 120 tūkst. eurų žalą.
Nurodoma, kad „Bankinglab Operations“ G. Kotomino vadovavimo laikotarpiu iš „Bankinglab“ išsinuomojo automobilį „Porsche Panamera 4“.
„Negana to, G. Kotominas 2021 m. kovą „Bankinglab Operations“ išnuomojo savo automobilį „Porsche Panamera Turbo S E-Hybrid“ (...) ir toliau naudojo įvardytą automobilį savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir, dar daugiau, bendrovės lėšomis dengė kuro, aptarnavimo išlaidas ir mokėjo draudimo įmokas“, – rašoma ieškinyje.
Iš G. Kotomino dar prašoma priteisti 38 tūkst. eurų už įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį.
Tuo metu dar viename atskirai pateiktame ieškinyje iš G. Kotomino ir „Bankinglab Processing“ vadovavusio A. Draugelio prašoma priteisti 97,2 tūkst. eurų.
Nurodoma, kad „BankingLab Processing“ 2012–2013 m. Vokietijos bendrovei „Sofitis“ buvo išrašiusi keturias sąskaitas už 68,9 tūkst. eurų, tačiau apmokėta buvo tik 9 tūkst. eurų suma. Be to, 2015 m. Lietuvos įmonė bendrovei Vokietijoje pervedė 39,2 tūkst. eurų.
„Bendrovė suteikė „Sofitis“ paslaugas, o ši bendrovė nevykdė priešpriešinės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas“, – rašoma ieškinyje.
Ginčas dėl kontrolės
LRT.lt kreipėsi į N. Bloznelį ir G. Kotominą su prašymu pateikti savo poziciją dėl aptariamų ieškinių. G. Kotominas pastebėjo, kad tarp jo ir „Bankinglab“ yra ir daugiau teismų procesų. Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjami keturi jo ieškiniai „Bankinglab“ grupės įmonėms dėl skolų priteisimo.
Savo ruožtu N. Bloznelis paprašė pateikti daugiau konteksto apie planuojamą publikaciją, tai padarius pateikė išsamų komentarą, tiesa, nuo komentarų apie konkrečią bylą jis susilaikė.
„Mano manymu, bylos epizodų komentavimu viešai prieš teismo posėdį gali būti siekiama daryti įtaką teismo procesui. Todėl nuo platesnių komentarų susilaikau“, – paaiškino jis.
N. Bloznelis dėstė, kad yra „Bankinglab“ steigėjas, akcininkas ir ilgametis verslo vystytojas.
„Į „Bankinglab“ verslo sukūrimą ir plėtrą investavau asmenines lėšas ir 11 metų asmeninio laiko. 2023 m. birželį „Bankera“ įmonių grupės steigėjai su V. Karalevičiumi priešakyje perėmė „Bankinglab“ įmonių grupės valdymo kontrolę, atleido ilgamečius vadovus ir įdarbino jiems lojalius asmenis.
Iš „Bankinglab“ įmonių valdymo organų per vieną dieną buvau pašalintas kartu su kitu akcininku G. Kotominu. Nuo to laiko „Bankinglab“ grupės įmonių finansinė būklė nuolat blogėja, didinami įmonių finansiniai įsipareigojimai. Po to žiniasklaidoje buvo sistemingai platinama melaginga informacija apie tai, kad mes, neva tai, pardavėme visas „Bankinglab“ akcijas, o į viešus registrus buvo pateikta ne pilna ir klaidinanti informacija apie „Bankinglab“ įmonių grupės naudos gavėjus.
Esminis ginčo su „Bankera“ steigėjais objektas yra „Bankinglab“ grupės įmonių kontrolė. Ginčas kilo dar 2023 m. pradžioje, jiems pareikalavus parduoti dalį „Bankinglab Holding“ (valdančios „Bankinglab“ grupės įmonių akcijas) bendrovės akcijų jų kontroliuojamai bendrovei.
Siekiant sukelti ekonominį spaudimą man ir G. Kotominui perleisti „Bankinglab“ grupės įmonių nuosavybės teises V. Karalevičiui ir jo partneriams, prieš mus ir kitus buvusius „Bankinglab“ įmonių vadovus ir darbuotojus, bendrovių vardu pradėta aibė nepagrįstų teisminių procesų, reiškiant reikalavimus net dėl 10–15 metų senumo įvykių ar sandorių.
Tokiais veiksmais taip pat bandoma nuslėpti naujai paskirtų „Bankinglab“ grupės įmonių vadovų daromą žalą. Jūsų nurodytas teisminis procesas yra vienas iš pavyzdžių, kai pareikšti nepragrįsti reikalavimai, siekiant prisiteisti neegzistuojančią žalą iš buvusių „Bankinglab“ grupės įmonių vadovų. Šiai dienai nėra nė vieno teismo sprendimo, kuriuo iš manęs ar G. Kotomino, ar kitų darbuotojų būtų priteistas nors vienas euras žalos pagal reiškiamus nepagrįstus reikalavimus. Šie teisminiai procesai ir jų viešinimas jau daro žalą mano asmeninei ir „Bankinglab“ bendrovių reputacijai“, – teigė jis.
Numeriai ir domenai
Teismuose šiuo metu nagrinėjami dar du „Bankinglab“ ieškiniai. Vienu prašoma pripažinti, kad nutrauktas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, prieinamų per dešimt telefono numerių, teikimas G. Kotomino bendrovei „Gekota“ buvo teisėtas.
Kitu siekiama atgauti teises į domenus ncs.lt ir giro.lt, kurie yra naudojami „Bankinglab“ veikloje, tačiau šiuo metu vis dar yra valdomi G. Kotomino.
„Nors ir neatlieka domenams įprastos identifikacinės ar skiriamosios funkcijos, domenas ncs.lt yra įmonei ypač reikšmingas techninis domenas, kuris naudojamas „Nano“ programinėje įrangoje, yra būtinas užtikrinti sistemos veikimą ir atitinkamai visų bendrovės klientų operacijų vykdymą“, – rašoma ieškinyje.
„Išjungus domeną giro.lt ar sustabdžius jo veikimą, įmonė patirtų itin neigiamas pasekmes: iš esmės sutriktų bendrovės IT infrastruktūra, bendrovės klientų (atitinkamai ir jų klientų) atliekamos mokėjimo operacijos kortelėmis“, – priduriama dokumente.
Vilniaus apygardos teismas jau yra sutikęs šiems domenams pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vienur laimi, kitur pralaimi
„Bankinglab“ iki šiol jau yra laimėjusi vienoje byloje prieš G. Kotominą. Kaip nurodoma šių metų liepos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, ieškinys, kuriuo „Gekota“ ginčijo G. Kotomino atšaukimą iš „Bankinglab Processing“ vadovo pareigų, buvo atmestas.
Tačiau „Bankinglab“ lapkričio 13 d. pralaimėjo bylą prieš J. Kapočių. Iš jo buvo reikalaujama 139,8 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
„2023 m. vasarą bendrovės vadovybėje įvyko pokyčiai. Naujasis vadovas pastebėjo, kad „Bankinglab“ atsakovui buvo išmokėjusi ženklias piniginių lėšų sumas. Tuo metu atsakovas pareikalavo apmokėti dar vieną jo išrašytą sąskaitą faktūrą 4,8 tūkst. eurų sumai. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovą ir „Bankinglab Operations“ siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovas iš pradžių dirbo minėtos įmonės pardavimų vadovo pareigose, vėliau – verslo plėtros vadovo“, – rašoma nutartyje.
Teisme pateikti duomenys rodo, kad bendrovė J. Kapočiui pagal individualios veiklos pažymą 2018 m. ir 2019 m. sumokėjo po 30,9 tūkst. eurų, 2020 m. – 27,8 tūkst. eurų, 2021 m. – 11,3 tūkst. eurų, 2022 m. – 33,5 tūkst. eurų.
Savo ruožtu J. Kapočius teismui paaiškino, kad jo, kaip „Bankinglab Operations“ darbuotojo, tikslas buvo didinti pardavimus tarp jau esamų klientų. „O naujų klientų atsakovas ieškojo vykdydamas individualią veiklą“, – rašoma teismo sprendime.
„Naujoji ieškovo vadovybė iš karto be priežasties ar pagrindo ėmė užsipuldinėti ieškovo darbuotojus, grasinti jiems teisėsauga, kaltinti nebūtais dalykais, daryti spaudimą ir pan.
J. Kapočiaus mobilusis telefono numeris, kurį jis norėjo susigrąžinti atgal, buvo perduotas bendrovei, kuri ėmė neteisėtai prisijunginėti prie asmeninių paskyrų, kurių autorizavimas susietas su telefono numeriu, dėl ko atsakovas netgi buvo praradęs prieigas prie savo asmeninių paskyrų įvairiuose socialiniuose tinkluose, komunikavimo platformose, mobiliojo parašo, bankinių paslaugų ir t. t. Galiausiai ieškovas ėmė kvestionuoti atsakovo sutarčių pagrindu suteiktas paslaugas“, – dokumente pateikiama atsakovo nuomonė.
Priimdamas sprendimą teismas pastebėjo, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
„Byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog nuo 2017 m. lapkričio iki pat 2023 m. balandžio šalis siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
Aplinkybė, kad šiame punkte aptartose sąskaitose faktūrose atsakovo nurodytas valandų skaičius idealiai nesutampa su užsakyme nurodytu valandų skaičiumi (preliminariai numatyta paslaugų apimtis 360 val., o pagal anksčiau šiame punkte nurodytas sąskaitas faktūras – 362 val.), negali būti vertinama kaip paneigianti atsakovo suteiktų paslaugų realumą“, – pastebėjo teismas.
Vis dėlto, „Bankinglab“ atstovai LRT.lt nurodė, kad ketina šį sprendimą skųsti.
Savo ruožtu J. Kapočius pateikė, kad anksčiau jau po apeliacijos yra laimėjęs bylą prieš „Bankinglab“ dėl 4,8 tūkst. eurų skolos priteisimo.
V. Germanas ir pagrindinė „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė spalio viduryje buvo sulaikyti teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai legalizuotų 17 mln. eurų ir 100 tūkst. eurų siekiančių kyšių. Tyrimo metu atliktos 32 kratos. Rasta maždaug pusė milijono eurų grynųjų, taip pat meno kūrinių ir prabangių laikrodžių.
„Bankinglab“ 2023 m. gavo 3,7 mln. eurų pajamų, patyrė 631 tūkst. eurų nuostolį, 2022 m. gavo 3,6 mln. eurų, patyrė 264 tūkst. eurų nuostolį, 2021 m. rezultatai buvo 3,4 mln. eurų pajamos ir 3 tūkst. eurų pelnas. „Sodros“ duomenimis, įmonė lapkričio 13 d. turėjo 34 darbuotojus, kuriems rugsėjį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 4369,08 euro (apie 2643 eurai į rankas).
„Bankinglab Operations“ 2023 m. gavo 1,1 mln. eurų pajamų, patyrė 68 tūkst. eurų nuostolį, 2022 m. – 1,2 mln. pajamų ir 920 eurų pelną. Lapkričio 13 d. turėjo 20 darbuotojų, kuriems rugsėjį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1968,64 euro (apie 1236 eurai į rankas).
„Bankinglab Processing“ 2023 m. gavo 879 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 15 tūkst. eurų pelno. Lapkričio 13 d. turėjo penkis darbuotojus, kuriems rugsėjį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 499,71 euro (apie 402 eurai į rankas).
„Autokyc“ 2023 m. gavo 204 tūkst. eurų pajamų, patyrė 111 tūkst. eurų nuostolį. Lapkričio 13 d. turėjo 11 darbuotojų, kuriems rugsėjį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 691,42 euro (apie 557 eurus į rankas).
„Bankera“ išgarsėjo po 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje vykusio pirminio kriptovaliutos siūlymo (angl. initial coin offering, ICO), praminto didžiausiu Lietuvos istorijoje ir vienu didžiausių pasaulyje. „Bankeros“ ICO dalyvavo per 100 tūkst. asmenų. Skaičiuojama, kad parduotų žetonų vertė siekė daugiau nei 100 mln. JAV dolerių.
