Kad Lietuvoje būtų uždrausta azartinių lošimų reklama, trūksta dar vieno balsavimo Seime. Pakeitimus inicijavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tikisi suspėti juos priimti dar iki šios parlamento kadencijos pabaigos. Tačiau jo planus komplikuoja prieš kelias dienas iš Maltos gautas raštas, kuriame aiškinama, jog toks draudimas nėra suderinamas su Europos Sąjungos teise.
M. Lingė netgi įtaria, kad Maltos žodžiams įstatymo projekto notifikavimo Europos Komisijai (EK) procedūroje įtakos galėjo turėti Lietuvoje veikiančios lošimų bendrovės.
„Su Malta siejame tai, kad didelės dalies Lietuvoje registruotų lošimų bendrovių motininės bendrovės yra registruotos Maltoje. Čia gali būti. Malta kaip kazino turizmo šalį save pozicionuoja, kuria liberalius įstatymus, į licencijas žiūri liberaliai. Turbūt glaudžiausios sąsajos yra tarp bendrovių, kurios veikia Lietuvoje, ir jų savininkų ar verslo šaknų ryšių su Maltos teisine baze“, – LRT.lt sakė jis.
Maltos rašte EK apeliuojama į sutartyje dėl ES veikimo įtvirtintą laisvą paslaugų judėjimą Bendrijoje.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) vadovas Mantas Zakarka M. Lingės įtarimus griežtai atmetė.
„Tai buvo oficiali įstatymo projekto notifikavimo procedūra EK. Mes net nematome ir nežinome turinio, dėl ko konkrečiai Maltos valstybė, kurioje veikia daug lošimų operatorių, pasisakė. Šis raštas nėra viešas. Galiu paminėti tik tai, kad kai, pavyzdžiui, Belgija svarstė [lošimų] reklamos draudimą ir jį taip pat turėjo notifikuoti EK, Maltos valstybė taip pat uždavusi papildomų klausimų. Svarbu pabrėžti, kad Maltoje lošimų ir su jais susiję verslo sektoriai užima nemažą dalį ekonomikos. Notifikavimo procedūra yra skirta suderinti nuostatoms tarp skirtingų ES valstybių ir vyksta valstybiniu lygiu“, – atsakė lobistas.
Iš keturių LLVA priklausančių bendrovių trys turi ryšių su Malta – ten registruoti jų galutiniai arba tarpiniai akcininkai, t. y. „Lošimų strateginė grupė“, „Baltic Bet“ ir „Party Casino“.
Apsispręsti turės tris posėdžių dienas
M. Lingė sakė, kad Maltos raštas Komisiją pasiekė spalio 4 d. – paskutinę termino dieną. Tai reiškia, kad balsavimas dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo bus galimas tik po mėnesio, t. y. lapkričio 4 d. Pagal dabartinį Seimo grafiką, tada dar bus likusios bent trys posėdžių dienos.
„Galėsime tą klausimą išspręsti. Tik jeigu EK neužtrauks rankinio stabdžio ilgesniam laikui. Dabar mes turime pateikti atsiliepimą Komisijai, tą pasistengsime kuo greičiau padaryti. Jeigu to paaiškinimo ir argumentavimo užteks, kažkokių kitų veiksmų nesiims pagal procedūrą tos šalys, kurios gali reaguoti, tada Komisija turėtų po lapkričio 4 d. leisti“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite
Seimo BFK vadovas sakė, kad į EK rugsėjo 27 d. kreipėsi ir 5 Lietuvos komercinės žiniasklaidos priemonių vadovai. Jie prašė projekto priėmimą atidėti 4 mėnesiams.
„Tie, kas inicijuoja šios procedūros stabdymą, matyt, tokį tikslą ir turi – kad šios kadencijos Seimas nebepriimtų šio reguliavimo. Panašu, kad tokio tikslo yra siekiama. Terminai yra svarbūs procedūroje. Maltos kreipimasis neatėjo liepos 20 d. (galėjo bet kada per tuos 3 mėn. ateiti), o buvo pasirinkta paskutinė diena, kad liktų mažiau ir galėtų prasitęsti skirtas laikas, procedūra užtruktų ilgiau nei įprastai.
Lietuvos komercinė žiniasklaida irgi kreipėsi. Tai irgi labai šviežia, taikomasi į tą paskutinį terminą. Suinteresuotų pusių kamštis gali rodyti, kad yra siekiama laimėti daugiau laiko“, – svarstė konservatorius.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė nuo komentarų LRT.lt dėl lošimų reklamos draudimo susilaikė.
Savo ruožtu M. Zakarka nurodė, kad gerbs ir įgyvendins pakeitimus, jei jie bus priimti.
„Svarbu, kad priimamais sprendimais skirtingoms bendrovėms, veikiančioms sektoriuje, nebūtų sukuriamos skirtingos ar išskirtinės sąlygos veikti ir visiems būtų nustatyti vienodi reikalavimai.
Negalime pakomentuoti, ar Seimo nariai spės priimti įstatymo projektą. Tai priklauso ne nuo mūsų. Mano atstovaujama asociacija Seimo komitetui teikė siūlymus dėl kitų įstatymo nuostatų, nesusijusių su tiesiogine reklama ar jos draudimu“, – sakė jis.
Uždraustų su pereinamuoju laikotarpiu
Seimas po svarstymo yra pritaręs Azartinių lošimų įstatymo projektui, kurio tikslas yra nustatyti azartinių lošimų reklamos draudimą.
Vienintelės išimtys būtų lošimų bendrovių pastatai, interneto svetainės ir profesionalams skirti leidiniai.
Svarstymo Seime metu buvo sutarta draudimą įvesti su pereinamuoju laikotarpiu. Iki 2027 m. pabaigos televizijoje, radijuje ir internete dar būtų galima transliuoti ne ilgesnės kaip 20 sek. trukmės lažybų reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 val. ir ne daugiau kaip vieną 20 sek. trukmės reklaminį intarpą ne daugiau kaip vieną kartą per vieną valandą nuo 18 iki 24 val.
Iki 2028 m. sausio 1 d. lažybų reklama taip pat dar būtų leidžiama interneto svetainėse. Tačiau ji negalėtų būti pateikiama iškylančiuose languose ir turėtų neviršyti 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 val. ir 10 proc. nuo 18 iki 24 val.
Pereinamasis laikotarpis iki 2028 m. numatomas ir sporto varžyboms bei kitiems renginiams, sporto organizacijų rėmimui.
Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorių, nuolatinės ir itin gausios lošimų reklamos televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo.
„Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai“, – rašoma jų parengtame aiškinamajame rašte.
Tačiau pastebima, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų turi katastrofiškų padarinių asmens ir visos šeimos finansinei būklei, socialiniams ryšiams ir įtraukia žmones į nesibaigiantį lošimo, turto įkeitimo, skolinimosi ratą ar net gali paskatinti lošiantįjį vykdyti nusikalstamas veikas, siekiant gauti papildomų pajamų.
Ten pat pažymima, kad nors 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
„Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo. Tai iliustruoja loterijų ir lošimų organizatorių skiriamos lėšos reklamai. Nuo 2020 metų skiriamos lėšos reklamai padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023 metais. Tuo metu lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 m. iki daugiau nei 53 mln. eurų 2022 m.“, – pateikiama dokumente.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad lošimų reklama šiuo metu jau draudžiama Latvijoje, Estijoje, Italijoje ir Belgijoje.
Taip pat skaitykite
Jie taip pat pripažįsta, kad priimtas projektas turės įtakos žiniasklaidos, jos planavimo ir komunikacijos verslui, nes sumažės lošimų bendrovių skiriamos lėšos reklamai.
Taip pat skaitykite
Probleminių lošėjų apsauga
Seime šiuo metu svarstomas dar vienas Azartinių lošimų įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą. Kaip pastebėjo M. Lingė, jam, kitaip nei susijusiam su reklamos draudimu, jokių pastabų EK nėra.
Seimo BFK pirmininkas sakė, jog iki kadencijos pabaigos tikisi priimti abu projektus.
Finansų ministerijos parengtu projektu siekiama įtvirtinti lošimų valstybės kontrolės politikos principus, pagrįstus lošimų prieinamumo ir patrauklumo mažinimu; įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti atsakingo lošimo priemones; griežtinti už įstatymo pažeidimus bendrovėms taikomas poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos ir lošimų organizatorius atgrasytų nuo pažeidimų darymo.
Jo aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad lošimai nėra įprasta ekonominė veikla.
„Tai specifinė pramogos rūšis, kuri tampa populiariu laisvalaikio praleidimo būdu ir neatsakingai į lošimus įsitraukusiems asmenims gali sukelti problemų ar turėti rimtų pasekmių. Atitinkamai valstybė šios veiklos reglamentavimu siekia užkirsti kelią galimų socialinių ir finansinių grėsmių atsiradimui ir šiuo tikslu nustato tokios veiklos vykdymo sąlygas ir veiklos apribojimus. Atsižvelgiant į galimas neigiamas socialines ir finansines pasekmes lošėjui, ši veikla valstybės nėra skatintina, o jos reglamentavimas grindžiamas tokiais bendrojo intereso pagrindais kaip vartotojų interesų apsauga, sukčiavimo, nukreipto prieš vartotojus, ar piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija ir pan.“, – dėstoma dokumente.
Teigiama, kad viena iš esminių efektyvios prevencijos sąlygų – įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti probleminio lošimo prevenciją, nustatant aukštus lošimų organizatorių probleminio lošimo srities suvokimo standartus, įtvirtinant reikalavimus lošimų organizatoriams taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat teikti lošėjams informaciją apie lošimų daromą žalą, apie pagalbą lošėjams teikiančius asmenis ir panašiai.
„Su lošėjais tiesiogiai bendraujantys darbuotojai turėtų būti atitinkamai parengti, kad suprastų su probleminiu lošimu susijusias problemas ir žinotų, kaip į jas reaguoti“, – teigia pasiūlymų autoriai.
Skaičiuojama, kad įstatymu priskiriamoms naujoms funkcijoms atlikti Lošimų priežiūros tarnyboje reikia įsteigti du etatus, o tam reikės 70 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Taip pat įstatymui įgyvendinti 2025 metais reikės apie 200 tūkst. eurų automatų kontrolės informacinei sistemai modernizuoti ir papildomoms funkcinėms galimybėms įdiegti.
Ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja dvylika uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) per 2023 metus siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 proc. (arba 26,4 mln. eurų) daugiau, palyginti su 2022 metais.
Nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 proc. (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 proc. (arba 26,7 mln. eurų daugiau). Tuo tarpu antžeminių lošimų bendrosios pajamos per 2023 metus, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 0,4 proc. (arba 312 tūkst. eurų).
Azartinių lošimų reglamentavimo sugriežtinimą Lietuvoje paskatino pernai rudenį paviešinta istorija, kai buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis apkaltintas apie 40 mln. eurų fondo lėšų pasisavinimu. Įtariama, kad didžiąją dalį šių lėšų jis galėjo pralošti kazino.
