Nors azartinių lošimų reklama Lietuvoje ir ribojama, komerciniuose TV kanaluose ar interneto portaluose vis dar galima išvysti juos organizuojančių bendrovių pavadinimus. Kai kuriems LRT.lt pašnekovams manant, kad net ir tokia reklama gali daryti neigiamą poveikį, Seimo BFK pirmininkas neatmeta – prie lošimų reklamos klausimo gali būti grįžtama.
Tuo metu Lietuvos lošimų verslo asociacija atkreipia dėmesį, kad šio sektoriaus reguliavimas Lietuvoje ir taip vienas griežčiausių Europoje.
Galimai pralošė milijonus
Kaip žinia, nacionalinį stadioną Vilniuje stačiusio fondų valdytojo „BaltCap“ buvęs vadovas Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti fondui ir įmonėms priklausiusius milijonus. Vilniaus apygardos teismas dar gruodį areštavo buvusio įmonės vadovo turtą, įskaitant laikomą lošimų bendrovėse.
Pasirodžius šiai istorijai, imta svarstyti, ar nevertėtų grįžti prie lošimų reklamos klausimo.
Taip pat skaitykite
Sako, kad žinomi veidai dar labiau pritraukia
Pagal įstatymą, Lietuvoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus juos organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
Taigi, neretai atsidarius vieną ar kitą interneto svetainę iš pradžių tenka užverti krūvą langų su skirtingais lošimų bendrovių pavadinimais ar prieš įsijungiant norimam vaizdo įrašui išklausyti lošimus organizuojančių įmonių pavadinimus įgarsinančius balsus.
„Štai ir turime teisinio kazuso paradoksą – lošimų reklama uždrausta, bet iš to gaunančios pelną bendrovės negaili investicijų į lošimų bendrovių pavadinimus ir, svarbiausia, lošimų rūšis“, – LRT.lt sako teisininkas Andrius Krištapavičius.
Advokatas pabrėžia, kad reklamose lošimų bendrovės vis dar gali išnaudoti vizualines ir garso galimybes.
„Jeigu mes žiūrime televiziją ar bet kokį vaizdo turinį internete, galime pastebėti, su kokia gyvybine energija yra ištariami tie lažybų bendrovių pavadinimai ir su kokiu atidumu išvardijama, kokias konkrečiai galimybes lošti turi asmuo“, – atkreipia dėmesį A. Krištapavičius.
Šiose reklamose neretai pasitelkiami žinomų žmonių balsai, anot teisininko, dar labiau pritraukia vartotojus.
Jo manymu, minėtos reklamos paneigia azartinių lošimų bendrovių teiginius, kad lažybos turi būti suprantamos kaip galimybė pramogauti ar gerai leisti laiką. A. Krištapavičius sako, kad reklamos sukuria ir papildomą iliuziją, jog tai būdas užsidirbti pinigų bei įgyti išskirtinį socialinį statusą.
„Bet ar daug matėte sėkmingų ir iš lažybų bendrovių pelną gaunančių piliečių?“ – klausia pašnekovas.
Jeigu valstybė tikrai nuoširdžiai ketino uždrausti azartinių lošimų reklamą, tai ji liko visiško kvailio vietoje
– A. Krištapavičius
„Jeigu valstybė tikrai nuoširdžiai ketino uždrausti azartinių lošimų reklamą, tai ji liko visiško kvailio vietoje, nes iš šio draudimo neretai yra tyčiojamasi be užuolankų“, – taip pat sako manantis jis.
A. Krištapavičiaus vertinimu, protingiausias žingsnis būtų ne tik visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, bet ir įvesti daugiau ribojimų piliečiams įsitraukti į tokius azartinius lošimus.
„Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Jeigu valstybė mato, kad azartinių lošimų bendrovės sumoka didelius pelno mokesčius į biudžetą, tokiu atveju reikia ne džiaugtis, o reaguoti ir suvokti, kad kažkas yra ne taip“, – akcentuoja teisininkas.
Apibendrindamas A. Krištapavičius tvirtina, kad, nepaisant to, jei reklamuojamas tik lošimų bendrovės pavadinimas, tokia reklama vis tiek daro neigiamą poveikį.
„Problema tame, kad tas pavadinimas ne tik vaizduojamas žodine forma, bet jis, pagal visus geriausius rinkodaros triukus, tariamas, rėkiamas, pabrėžiamas tokiomis formomis, kad jo negali nepastebėti net pusiau kurti ar pusiau akla močiutė“, – dėsto jis.
Ar daug matėte sėkmingų ir iš lažybų bendrovių pelną gaunančių piliečių?
A. Krištapavičius
Skatina grįžti prie liguisto lošimo?
Priklausomų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas kunigas Kęstutis Dvareckas taip pat sako, kad matant, kokias sumas lošimų organizatoriai skiria reklamai, nelieka jokių abejonių dėl šios reklamos efektyvumo.
„Gaila, kad reklama, nors ir ribota, bet agresyvi, gausi, vienus erzinanti, kitiems tampanti sugrįžimu prie probleminio ar liguisto lošimo.
Mes, dirbantys NVO su priklausomybių paliestais asmenimis ir jų artimaisiais, būtume dėkingi, jei neliktų ne tik reklamos, bet būtų imtasi griežtesnių lošimų organizatorių ribojimų. Yra kitų šalių pavyzdžių, kur ribojamos tiek laimėjimų, tiek pralaimėjimų sumos“, – antrina K. Dvareckas.
Būtume dėkingi, jei neliktų ne tik reklamos, bet būtų imtasi griežtesnių lošimų organizatorių ribojimų.
K. Dvareckas
Teigia, kad veikia ir nepilnamečius
Kalbintas Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Olegas Mackevičius taip pat sutinka, kad bet kokia reklama savo darbą atlieka. „Priešingai jos nebūtų siūloma“, – pastebi jis.
Vis dėlto vienareikšmiškai atsakyti, kad lošimų reklama daro neigiamą poveiki, tarnybos atstovo manymu, būtų sudėtinga.
Tačiau suprantant, kad azartiniai lošimai yra specifinė pramogos forma, ir, O. Mackevičiaus manymu, galinti tam tikriems asmenims sukelti sunkių pasekmių ar net priklausomybę, pasak jo, reikėtų svarstyti apie tokios reklamos paveikumą rizikos grupės žmonėms. Tarp jų, anot tarnybos atstovo, ne tik probleminiai lošėjai, bet ir nepilnamečiai asmenys.
„Nemanau, jog yra tinkama, kad lošimo reklama pasiekia paauglius, kadangi dėl savo raidos ypatumų jiems gali kilti didesnis smalsumas domėtis lošimais ir juos išbandyti sulaukus tam tinkamo amžiaus. Mano manymu, reklamą būtų galima nukelti į tą laiko ribą, kurioje galima būti užtikrinti, kad jos nematys nepilnamečiai“, – svarsto O. Mackevičius.
Nemanau, kad yra tinkama, jog lošimo reklama pasiekia paauglius.
O. Mackevičius
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pritarė, kad lošimai nėra vien apie gerą laiką ir pramogas, bet ir apie priklausomybes, todėl vertėtų ieškoti būdų tam užkardyti.
Parlamentaras antrino, kad reklamuojami bendrovių pavadinimai, prekių ženklai ar organizuojamų lošimų rūšys lygiai taip pat daro įtaką.
„[Tai] yra ta pati reklamos forma, kuri kelia paskatas ir daro poveikį ne tik tikslinėms auditorijoms, bet, matyt, daro žalą ir sveikstantiems asmenims, kurie nori iš to išeiti. Manau, šis klausimas turėtų būti darbotvarkėje ir neatmetu varianto, kad mes tai galime svarstyti“, – LRT.lt nurodė M. Lingė.
Manau, šis klausimas turėtų būti darbotvarkėje.
M. Lingė
Verslas: reguliavimas Lietuvoje vienas griežčiausių
Lietuvos lošimų verslo asociacija pabrėžia, kad 2019 m. įvestas reguliavimas ir taip apribojo įvairių simbolių ir kitų galimai lošimą skatinančių elementų naudojimą reklamoje. 2021 m. Seime taip pat buvo priimti sprendimai, po kurių lošimų organizatoriai negali rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalinimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanas arba nuolaidas, inicijuoti kitas skatinamąsias akcijas.
„Lošimų sektoriaus reguliavimas, bendrai, Lietuvoje yra vienas griežčiausių Europoje“, – tvirtina asociacijos vadovas Mantas Zakarka.
Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad visi šie reikalavimai galioja Lietuvoje legaliai veikiantiems ir licenciją turintiems operatoriams. Tačiau šešėlinės rinkos internete, kuriai jokie reguliavimai negalioja, mastas Lietuvoje yra neaiškus, teigia M. Zakarka.
„Kai kuriais duomenimis, tai gali sudaryti net iki 30 proc. rinkos. Visi blokavimai ir pan. lengvai apeinami, pasinaudojant viešai internete prieinama informacija. Šešėlyje lošiančių žmonių nesaugo jokie mūsų įstatymai, o skatinimo priemonės, reklama ir kt., kas pas mus draudžiama, šešėlyje yra lengvai pasiekiama“, – komentuoja asociacijos vadovas.
