8 iš 10 gyventojų pritaria, kad azartinių lošimų reklama Lietuvoje būtų uždrausta, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. LRT.lt kalbintų pašnekovų tokie rezultatai nestebina: dauguma Lietuvos gyventojų – tradicinių vertybių šalininkai, o ir pati reklama erzina, sako jie.
Visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu 2024 metų kovo 15–kovo 25 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1115 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
Draudimui dažniau pritaria moterys
Kaip parodė apklausa, aštuoni iš dešimties (80 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) pritaria tam, kad reikėtų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą Lietuvoje. 49 proc. respondentų tam visiškai pritaria ir dar 31 proc. greičiau pritaria.
Azartinių lošimų reklamos draudimui nepritaria 15 proc. apklaustų gyventojų. 3 proc. respondentų tam visiškai nepritaria ir 12 proc. greičiau nepritaria.
5 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės ar į jį neatsakė.
Siūlymui visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą daugiau pritaria moterys (86 proc.) nei vyrai (72 proc.).
Tokiam šio sektoriaus reklamos reguliavimui taip pat dažniau pritaria vyresni nei 50 metų gyventojai (84 proc.), respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su mažiausiomis (iki 1 100 eurų siekiančiomis) šeimos pajamomis per mėnesį (85 proc.).
Lošimų reklamos draudimui taip pat pritaria bedarbiai ir namų šeimininkės (90 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje asmenys (83 proc.).
Siūlymui visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą dažniau nepritaria vyrai (21 proc.), taip pat jaunimas iki 30 metų (23 proc.), kaimo gyventojai (18 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (30 proc.).
Lošimų reklamos draudimui taip pat dažniau nepritaria darbininkai ir ūkininkai (22 proc.), besimokantis jaunimas (29 proc.), dirbantys privačiame sektoriuje (18 proc.), kitų tautybių (ne lietuviai) asmenys (32 proc.).
Rezultatai nenustebino
Atliktos apklausos duomenys Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nenustebino. Jos manymu, požiūrį į azartinius lošimus ir į jų reklamą lemia visuomenėje vyraujančios vertybės.
„Jeigu pasižiūrėtume, kokios, kabutėse, bangos kilo, kai buvo svarstymai dėl tos pačios Stambulo konvencijos, dėl Partnerystės įstatymo <...> pagrindinis argumentas iš visuomenės ir politikų buvo tai, kad visi esame tradicinių vertybių šalininkai. Dar ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra katalikiškas kraštas, požiūris į lošimus ir į jų reklamą tikrai neturėtų stebinti“, – LRT.lt komentuoja politologė.
Paklausta, kaip, jos manymu, lošimų reklama Lietuvoje turėtų būti reguliuojama, G. Burbulytė-Tsiskarishvili akcentuoja nuoseklumą.
„Tikriausiai negalime lošimų ir jų reklamos išimti iš konteksto. Jeigu pasižiūrėsime į to paties alkoholio reklamos draudimą, į suvaržymus įsigyti alkoholio, matyt, panašios taisyklės ir tvarkos turėtų galioti ir būti taikomos ir kitiems žalingiems įpročiams.
Jei tokią politiką taikome vienoje srityje, matyt, reikėtų nuosekliai taikyti ir kitose srityse. Jeigu nesilaikome, tai irgi visose srityse nesilaikyti“, – dėsto KU politologė.
Jei tokią politiką taikome vienoje srityje, matyt, reikėtų nuosekliai taikyti ir kitose srityse.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili
Reaguodamas į atliktos apklausos duomenis, Priklausomų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas kunigas Kęstutis Dvareckas teigė besidžiaugiantis augančiu visuomenės sąmoningumu lošimų klausimu.
„Lošimų reklamos yra didžiulis trigeris, skausmo ir nevilties šaltinis tūkstančiams priklausomų nuo lošimų asmenų ir jų artimiesiems. Net jau mirusių lošėjų artimiesiems tos reklamos toliau aitrina žaizdas“, – LRT.lt sako jis.
Net jau mirusių lošėjų artimiesiems tos reklamos toliau aitrina žaizdas.
K. Dvareckas
Neslepia, kad reklama erzinanti
Daugumos apklaustų gyventojų pritarimą lošimų reklamos draudimui Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Mindaugas Ardišauskas, visų pirma, aiškina esamos reklamos įkyrumu.
„Ji [reklama] yra tokia, kokia jai leidžia būti įstatymas. Lošimų organizatoriai galbūt norėtų kūrybingų, įdomesnių reklamų, tokių, kokios jos iš esmės turėtų būti. <...> Jokiame vadovėlyje tikrai nerasite, kad reklama turi būti įkyri ir erzinanti“, – pastebi asociacijos vadovas.
Šiuo atveju M. Ardišauskas pabrėžia ir rinkos konkurencingumą. Anot jo, lošimų reklamos yra daug, nes tai vienintelė galimybė verslui informuoti vartotoją apie teikiamą paslaugą.
„Buvo laikas, kai lošimų namuose organizatoriai turėjo teisę pasiūlyti nemokamus gaivinančius gėrimus ir pan. <...> Dabar visa tai panaikinta ir vienintelė likusi konkuravimo priemonė yra vadinamoji reklama“, – pažymėjo jis.
Kaip rašoma Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės parengto įstatymo projekto, kuriuo siekiama griežtinti reklamos reguliavimą, aiškinamajame rašte, 2020 metais lošimų reklamai skiriamos lėšos siekė 6,36 mln. eurų, o 2023 metais šis skaičius pasiekė 12,73 mln. eurų.
Paklaustas, ar, sprendžiant iš skiriamo finansavimo augimo, reklama, nors ir erzinanti, yra paveiki, M. Ardišauskas atsako – vienus veikia, kitų – ne.
„Jeigu manytume, kad reklama yra tiesiogiai susijusi su paslaugų vartojimu, tai visa Lietuva jau turėjo lošti, teisingai? Nes visi mes esame tas reklamas matę“, – atkreipė dėmesį asociacijos vadovas.
Pašnekovas sako manantis, kad žmonės turi teisę į norimą laisvalaikį, o stiprią priklausomybę turinčių asmenų šalyje, pasak jo, nėra daug.
„Taip, probleminių lošėjų yra, žmonių, kurie nėra priklausomi, bet kurių elgesys yra netinkamas, jie vartoja paslaugą netinkamai, skiria tam per daug pinigų. Bet, vėlgi, mes kalbame apie masę žmonių, kuri neviršija 10 tūkst. asmenų“, – tvirtino M. Ardišauskas.
Beda pirštu į nelegalią reklamą
Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį ir į nelegalią lošimų reklamą, kurios, jo teigimu, internete apstu.
„Egzistuoja didžiulė nelegali paslauga. Apribojus legalią pasiūlą, išaugs nelegali“, – perspėja jis.
M. Ardišauskas teigė, kad jo vadovaujama asociacija dėl lošimų reklamos reguliavimo yra pateikusi ir savo siūlymų. Pavyzdžiui, apriboti reklamos transliavimą tam tikru paros metu.
„Pavyzdžiui, nėra reklamos nuo 9 ryto iki 9 vakaro. Apribokime, tebūnie“, – pridūrė jis.
LRT.lt M. Ardišausko taip pat klausė, ar, jo manymu, lošimų reklamai neturėtų būti taikomi panašūs ribojimai kaip tabako ar alkoholio reklamai. Atsakydamas jis atkreipė dėmesį, kad alkoholio reklamos ribojimai apeinami per nealkoholinių gėrimų reklamą.
„Kiek per metus žmonių Lietuvoje miršta nuo alkoholio? Kiek miršta nuo tabako vartojimo? <...> Kiek žmonių miršta, grubiai tariant, nuo lošimų? Greičiausiai nė vieno“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Lošimų organizatoriai galbūt norėtų kūrybingų, įdomesnių reklamų, tokių, kokios jos iš esmės turėtų būti.
M. Ardišauskas
Lošimų reklama dažniausiai kelia visuomenės pasipiktinimą
Tuo metu Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) tvirtina, kad lošimų reklama sukelia žalą. Pirmiausia, anot tarnybos, lošimų reklama daro įtaką itin pažeidžiamai visuomenės grupei – vaikams, paaugliams. Tad vienas iš prevencinių veiksnių šiam reiškiniui pažaboti, LPT manymu, galėtų būti reklamos draudimas.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad reklama veikia normalizuojančiai lošimus, t. y. suteikia tokį suvokimą jauniems asmenims, jog lošimas yra įprasta laisvalaikio praleidimo forma, pamirštant apie galimą žalą“, – nurodo LPT.
Pasak tarnybos, dėl azartinių lošimų reklamose pasitelkiamų spalvų ir aktyviai kartojamų šūkių jos dar labiau įsimenamos.
„Konsultuodami lošiančiuosius ir jų artimuosius išgirstame daug atsiliepimų, kad lošimų reklama sukelia tokias emocijas kaip liūdesys, pyktis, neviltis. Šie išgyvenimai yra siejami su lošiančiųjų siekiu sveikti nuo probleminio lošimo, o reklamos matymu kaip stimulu, galinčiu sukelti norą lošti, priminimu apie šeimoje įvykusį sukrėtimą sužinojus apie artimojo lošimą. <...>
Taigi, lošimų reklama dažniausiai kelia visuomenės pasipiktinimą, todėl suprantama, kad daugelis pasisako už jos visišką uždraudimą“, – apibendrina LPT.
Įstatyme nurodyta, kad reklama jau uždrausta
Nors azartinių lošimų reklama Lietuvoje ir ribojama, komerciniuose TV kanaluose ar interneto portaluose vis dar galima išvysti juos organizuojančių bendrovių pavadinimus.
Taip pat skaitykite
Pagal įstatymą, Lietuvoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus juos organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
Taigi, neretai atsidarius vieną ar kitą interneto svetainę, iš pradžių tenka užverti krūvą langų su skirtingais lošimų bendrovių pavadinimais ar prieš įsijungiant norimam vaizdo įrašui išklausyti lošimus organizuojančių įmonių pavadinimus įgarsinančius balsus.
Kaip žinia, nacionalinį stadioną Vilniuje stačiusio fondų valdytojo „BaltCap“ buvęs vadovas Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti fondui ir įmonėms priklausiusius milijonus. Vilniaus apygardos teismas dar gruodį areštavo buvusio įmonės vadovo turtą, įskaitant laikomą lošimų bendrovėse.
Pasirodžius šiai istorijai, imta svarstyti, ar nevertėtų grįžti prie lošimų reklamos klausimo.
M. Lingės pataisomis siūloma drausti statymų, lažybų, kazino reklamas televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos ir kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.
