Šiandien, spalio 1-ąją, pasaulis mini Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas. Senatvės pensijos – neatsiejama Seimo rinkimų tema. Vienos partijos žada, kad pensija pasieks daugiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio, kitos – kad iki 1,5 tūkstančio eurų ar žada vienkartines – tryliktąsias – pensijas. Ekonomistai pasigenda šaltinių siūlymams pagrįsti.
Beveik 600 eurų – tokia dabar vidutinė senatvės pensija. Prieš rinkimus pensijoms – nemažai politikų dėmesio.
„Pensininkai, kurie sudaro apie 600 tūkstančių gyventojų, žinokit, tai maždaug 25 proc. visos populiacijos. Jeigu dar, turint omeny, kad jaunimas vangiai balsuoja, tai mūsų tada nuomonė gali būt ir 50 procentų“, – sako Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė.
„Negali jie to klausimo apeiti, kadangi faktiniai duomenys yra tokie: mes vis kartojam, kad pensininkų Lietuvoje skursta tarp 35-40 procentų“, – teigia ekonomistas prof. Romas Lazutka.
„Yra orientyras, kad tūkstantis eurų šiandien gali jau užtikrinti šiokį tokį orų gyvenimą. Bet nereiškia, kad už mėnesio ar dviejų ta suma patenkins senjoro poreikius“, – sako Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas Kęstutis Makaravičius.
Ekonomistai pastebi: dalis partijų tiesiai žada kelti pensijas. Kai kurios sukuria pažado iliuziją.
„Na, labai marga, jeigu žiūrim partijas atskiras ir lyginam. Tai, tarkim, vienam poliuje yra partijos, kurios pasakė daug ir konkrečiai“, – kalba R. Lazutka.
„Yra tų, kurie iš principo nieko nežada. Tai neatrodo taip, kad pensijos nedidėtų, nė viena partija, žinoma, nepasakė to ir neparašė ir niekada to nedarys, bet iš principo sako, kad didės sulig algų pokyčiais, sulig ekonominiu augimu“, – komentuoja Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė.
Pensijos didėjimas dėl indeksavimo jau įtvirtintas įstatymuose.
Konservatoriai sako, jog dėl to maždaug po trejų metų vidutinė pensija pasieks 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Dabar siekia 44 proc.
Pusės atlyginimo dydžio pensiją žada ir demokratai „Vardan Lietuvos“, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, ir „valstiečiai“.
Socialdemokratai sako, jog tikslas – kad pensija būtų 60-ies proc., bet ne vidutinės, o buvusios algos.
Žaliųjų partija – kad 70 proc. vidutinės algos.
70 proc. žada ir Regionų partija. Ji įvardija konkretų žadamą senatvės pensijos dydį – 1500 eurų.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ žada 1 000 eurų.
„Buvo malonu labai klausytis. Mes šypsojomės ir bandėm išsivaizduot, kaip tai atrodytų“, – kalba Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė V. Tūrienė.
„Kažkada tikrai bus tūkstantis ir kažkada bus pusantro tūkstančio eurų pensijos. Tik tai svarbu, kada ir kuriais metais“, – pažymi VU Socialinės politikos katedros docentė J. Navickė.
„Valstiečiai“ žada įvesti vienkartinę tryliktą pensiją, bet jos dydžio nenurodo.
Taikos koalicija – irgi vienkartinę 3 tūkst. eurų išmoką, o pačias pensijas žada pakelti 40-čia proc.
„Bet jie neskaičiuoja, kad taip įprastai joms didėjant, jos padidėtų netgi daugiau per kadenciją“, – sako ekonomistas R. Lazutka.
Kaip padidinti pensijas labiau nei jos ir taip didės dėl indeksavimo, tarp partijų idėjų – keisti patį indeksavimą.
Taikos koalicija individualią pensijos dalį, sako, sietų ne su visos šalies, o su regiono darbo užmokesčio vidurkiu.
Dalis partijų mini, kad pinigų būtų galima surinkti iš mokesčių.
Žaliųjų partija labiau apmokestintų taršią veiklą.
Lenkų rinkimų akcija daugiau pinigų pensijoms skirtų iš bankų ir didelių prekybos tinklų apmokestinimo.
„Laisvė ir teisingumas“ atimtų mokesčių mokėtojų pinigus iš įvairiausių partijų proteguojamų tarpininkų, konsultantų, studijų rengėjų.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) sako, kad senatvės pensijos turėtų labiau priklausyti nuo sumokėtų mokesčių, bet detaliau nepaaiškina.
Panašiai sako ir Laisvės partija.
Lietuvos liaudies partija žada politinę valią, o iš kokių lėšų pensijos didėtų, sprendimo variantus, sako, pateiktų ekonomistai.
Ekonomistų teigimu, partijos privengia įvardyti didesnių pensijų finansavimo šaltinius.
„Tai reiškia, kad reikia kalbėti apie mokesčius arba kažkokių kitų išlaidų mažinimą. O tai irgi būtų nepopuliaru“, – sako ekonomistas R. Lazutka.
Tautos ir teisingumo sąjunga atsisakytų privačios II-osios pensijų pakopos.
Nacionalinis susivienijimas stabdytų paskatą iš biudžeto kaupiantiems privačiai.
Liberalų sąjūdis – atvirkščiai – augintų žmonių pasitikėjimą antrąja pakopa. Taip pat skatintų darbdavio įmoką už darbuotoją į privatų pensijų fondą.
Už darbdavio įmoką pasisako ir socialdemokratai.
Pensijoms didinti jie žada dalį viršplaninių biudžeto pajamų ir „Sodros“ rezervo. Rezervą naudotų ir dalis kitų partijų.
„Dabar yra apie 3 milijardai eurų rezerve. Kad įsivaizduotume, tai mes pensijom išleidžiam apie 6 milijardus. Nu tai per pusę būtų galima padidinti. Bet klausimas, kas toliau?“ – klausimą kelia J. Navickė.
Ekonomistės teigimu, partijos nevengia priešinti visuomenės grupių.
Pensininkų atstovai sako, pažadai gražūs, bet tokie – prieš kiekvienus rinkimus.
„Bepigu dalinti pažadus, bet nė viena partija neįvardino savo pažadų kaip įsipareigojimų. Kokios garantijos, kad prasidės tas jų rūpestis ir nežmoniška meilė senjorams“, – kritikuoja K. Makaravičius.
„Ir tikrai nesmagu buvo skaityti, kad kai kurių partijų programose bandoma supriešinti įvairias grupes – jaunus žmones, vyresnio amžiaus žmones, kartas. Tokie lozungai kaip, pavyzdžiui, „pensininkai yra apvogti“, – komentuoja VU Socialinės politikos katedros docentė J. Navickė.
Savo matymą dėl pensijų partijos LRT išsakė raštu. Kai kurie atsakymai skiriasi nuo to, ką jos rašo išsamiose savo programose ir ką nurodo trumposiose programose Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje.
