Gaminantiems vartotojams kompensacijas už nepanaudotą energiją šiemet išmokėję nepriklausomi elektros tiekėjai dėl to patyrė nuostolių ir keičia atsiskaitymo tvarkas. „Elektrum Lietuva“ naujiems klientams nustatė fiksuotą įkainį, o „Ignitis“ pasekė tiekėjo „Enefit“ pavyzdžiu ir pradės taikyti mokestį.
Viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius sako, kad, nepaisant to, gyventojams turėti saulės elektrines vis dar apsimoka, nors ir sutinka, jog tiekėjų kompensavimo už sukauptą elektrą gaminantiems vartotojams tvarka turėtų būti reguliuojama geriau.
„Teisingiausia, kai už savo nepanaudotą elektros energiją gauna jos rinkos vertės dydžio kompensaciją. Deja, nepriklausomi elektros tiekėjai dar pritaiko savo mokesčius, kurie labai reikšmingai skiriasi ir neaišku, kuo yra pagrįsti“, – LRT.lt sakė jis.
Kompensuoja kas dvejus metus
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko patarėjas viešiesiems ryšiams Lukas Vaigauskas paaiškino, kad jie kainos, pagal kurią nepriklausomi tiekėjai kompensuoja gaminantiems vartotojams už sukauptą elektros energiją, nereguliuoja.
„Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta, kad jeigu gaminantis vartotojas per mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros, negu suvartoja, tai susidaręs skirtumas perkeliamas į kitą mėnesį ir yra kaupiamas nuo balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos dvejus metus (kaupimo laikotarpį).
Taip pat nustatyta, kad gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros kiekį viršijantis į tinklus patiektas elektros kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas. Už šį kiekį tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis“, – sakė jis.
Siūlo centą už kilovatvalandę
Bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas patvirtino, kad jie su savo klientais už nepanaudotą likutį atsiskaito pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyse nurodomas sąlygas.
„Naujiems klientams šiuo metu taikome 0,01 Eur/kWh kompensaciją“, – įvardijo jis.
M. Kavaliausko teigimu, šiemet tiekėjai dėl kompensacijų patyrė nuostolių. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar taip pat bus ir po dvejų metų.
„Šiuo metu susidariusią situaciją lemia iš esmės netvari schema, verčianti elektros tiekėjus patirti nuostolių. Jūsų minimas kompensacijas mokėsime tik 2026 metų balandžio mėnesį, prognozuoti, ar patirsime nuotolį, ar gausime pelno, per anksti“, – sakė jis.
Pakeitė formulę
Tiekėjo „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė sakė, kad jie šiemet nusprendė pakeisti savo klientams taikomą formulę.
„Sukauptas, bet neatgautas kiekis bus dauginamas iš paskutinių periodo metų balandžio–rugpjūčio mėnesių kiekvienos paros 10–17 valandos (t. y. saulės generacijos laikotarpio) kainų aritmetinio vidurkio, atėmus tiekimo paslaugos kainą, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje“, – nurodė ji.
Iki šiol „Ignitis“ formulėje paslaugos kainos mokesčio nebuvo, ji atrodė taip: praėjusių metų balandžio–rugpjūčio mėnesių elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zonos kainų aritmetinis vidurkis už kWh.
„Ignitis“ nepriklausomo elektros tiekimo klientams šiais metais taikė 0,086 Eur/kWh tarifą.
Pavyzdžiui, jei sukaupta ir nesuvartota yra 100 kWh, tai kompensacijos vertė buvo apskaičiuojama pagal šią formulę: 100 kWh * 0,086 Eur/kWh = 8,6 Eur. Tokią sumą klientas galėjo panaudoti pasirinkęs jam tinkamiausią kompensacijos panaudojimo būdą, jų yra trys: padengti savo elektros energijos sąskaitą, padengti šeimos nario ar artimojo sąskaitą už elektros energiją, panaudoti kompensaciją elektromobiliui įkrauti tinkle „Ignitis On“ arba atsisakyti kompensacijos – tokia galimybė taip pat yra numatyta“, – pasakojo L. Beganskienė.
„Jeigu klientas nepasirinko kito kompensavimo būdo, kompensacijos suma buvo pritaikoma kaip nuolaida ateities elektros sąskaitoms“, – pridūrė ji.
L. Beganskienė pastebėjo, kad koks bus apskaičiuotas kompensacijos tarifas 2026 m. balandžio mėnesį, šiandien prognozuoti dar anksti.
Pašnekovė dar sakė, kad kaupimo laikotarpio pabaigoje, t. y. šiemet kovo 31 d., Lietuvoje iš viso buvo beveik 100 tūkst. gaminančių vartotojų, iš jų maždaug pusė buvo „Ignitis“ privatūs ir verslo klientai, kurie buvo sukaupę ir nepanaudojo reikšmingo kiekio elektros energijos.
„Suskaičiavome, jog verslo ir buitiniams klientams, kurie yra gaminantys vartotojai, sukauptos ir nepanaudotos elektros energijos kompensacijoms „Ignitis“ skiria apie 5 mln. eurų. Suma yra gana reikšminga vertinant bendrą „Ignitis“ tiekimo veiklos rezultatą per šį dvejų metų laikotarpį. Svarbu pažymėti, jog kompensacijos už sukauptą, bet nepanaudotą likutį lemia tik dalį tiekėjo nuostolio, kuris susidaro dėl dvipusės apskaitos (angl. net-metering) modelio taikymo“, – sakė ji.
Patyrė 3 mln. eurų nuostolį
Bendrovės „Enefit“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė nurodė, kad per praėjusį laikotarpį verslo klientams sukauptas kiekis kompensuotas pagal tokią formulę: kilovatvalandes padauginus iš paskutinių kaupimo metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais biržoje „Nord Pool“ vidutinės elektros kainos (0,085064 Eur/kWh), iš jos prieš tai atėmus 0,01 Eur/kWh mokestį.
„Taigi, šiemet supirkimo kaina buvo 0,075064 Eur/kWh“, – apibendrino ji.
Pašnekovė pažymėjo, kad privatiems gaminantiems vartotojams kompensacijos suma kiekvienu atveju yra skaičiuojama pagal jiems pritaikytas sutarties sąlygas, kuriose gali būti numatytas skirtingas „Enefit“ taikomas įkainis, nes daliai klientų šiemet jis buvo pakeistas.
„Nepaisant to, galioja ta pati formulė kaip ir verslo klientams: individualus nepanaudotos elektros energijos kiekis yra padauginamas iš biržos „Nord Pool“ vidutinės elektros kainos balandžio–rugpjūčio mėnesiais, prieš tai iš jos atėmus „Enefit“ taikomą įkainį. Skaičiuojame, kad buitiniams vartotojams vidutinis kompensacijos dydis už praėjusį dvejų metų laikotarpį siekė apie 8 ct/kWh“, – sakė ji.
„Vartotojai turi du pasirinkimus – arba atsiimti kompensaciją, arba panaudoti ją savo elektros energijos sąskaitoms apmokėti“, – pridūrė I. Krikštopaitytė.
Pasak bendrovės „Enefit“ atstovės, bendra mokėtina kompensacijų suma už per praėjusį dvejų metų laikotarpį sukauptą ir nepanaudotą elektros energijos kiekį vien tiekėjui „Enefit“ kainavo apie 1,1 mln. eurų.
„Tačiau įvertinus visus, t. y. ir balansavimo kaštus bei kainų skirtumus perkant bei parduodant elektros energiją klientams skirtingu laikotarpiu, iš viso šiemet patirsime daugiau kaip 3 mln. eurų tiesioginį nuostolį“, – teigė ji.
Garantiniame kompensuoja iki 5 proc.
Jei vartotojui netinka jo tiekėjo siūlomi kompensavimo pokyčiai, jis gali pereiti pas kitą.
VERT atstovas L. Vaigauskas sakė, kad sukaupto, bet nesuvartoto elektros kiekio perkėlimas pas kitą tiekėją ir atsiskaitymas už jį atliekamas energetikos ministro nustatyta tvarka.
Remiantis ja, vartotojas gali pasirinkti, kad, prieš pereinant pas kitą tiekėją, su juo būtų atsiskaityta pagal prieš tai galiojusią tvarką. Kitu atveju sukauptas kiekis tiesiog perkeliamas pas kitą tiekėją ir už jį atsiskaitoma pagal naujoje sutartyje apibrėžtą formulę.
Gaminantis vartotojas taip pat gali patekti į garantinį tiekimą. Tačiau jame kompensuojama ne daugiau kaip 5 proc. sukauptos elektros.
Geriausia pasistatyti ne per daug
„Žiedinės ekonomikos“ vadovas D. Tracevičius pabrėžė, kad pastaruosius kelerius metus saulės elektrinių plėtra Lietuvoje vyko fantastiškais tempais.
„Ši vasara irgi išsiskyrė. Saulės elektrinių kainos jau kurį laiką yra žymiai nukritusios, tas ir skatina plėtrą – užfiksuoti elektros kainą nebrangiai pasistatant saulės elektrinę.
Iš esmės beveik visa Lietuvos saulės energetika yra paremta gaminančių vartotojų gamyba. Ir kiekviena saulės elektrinė ant stogo pas gaminančius vartotojus sumažina elektros kainą visiems vartotojams. Lietuvos energetikos nepriklausomybės strategijoje yra iškeltas tikslas turėti 300 tūkst. gaminančių vartotojų ir tai padėtų Lietuvai turėti decentralizuotą energetinę sistemą, kuriančią naudą Lietuvos gyventojams“, – priminė jis.
Vis dėlto, pašnekovas atkreipė dėmesį, jog tam, kad tokie skaičiai būtų pasiekti, dar yra reikšmingų barjerų. Pavyzdžiui, vartotojų, norinčių tapti gaminančiais vartotojais, prijungimas, kai yra reikalingas tinklų atnaujinimas.
„Šiuo metu pusę kaštų turi apmokėti konkretus gaminantis vartotojas, o visi kiti po to gali jungtis nemokamai. Tikimės, kad ši situacija bus išspręsta artimiausiu metu. Taip pat yra iki galo neišvystyta schema su energijos bendrijomis, kurios leistų daugiabučių gyventojams pasigaminti elektros energijos ant jų stogų ir reikšmingai sutaupyti už elektrą – daugeliu atvejų nereikėtų tinklų rekonstrukcijos ir visa elektros energija būtų suvartojama pačiame daugiabutyje.
Gaminančių vartotojų schemos esminis principas yra skatinti vartotojus investuoti į saulės elektrines, kurios patenkintų jų pačių poreikius. Tai geriausia situacija, kai pasistatoma tiek, kiek reikia poreikiams. Bet poreikiai gali svyruoti, tik už tai jie neturėtų būti baudžiami ir už perteklinę jų pagamintą saulės elektrinę turi būti atlyginta rinkos kaina. Didesnės elektrinės neturėtų būti pasipelnymo šaltiniu gaminantiems vartotojams, bet iš jų neturėtų pelnytis ir nepriklausomi tiekėjai“, – svarstė D. Tracevičius.
Pasak specialisto, tolygiau paskirstyti gamybą ir vartojimą gaminantiems vartotojams galėtų padėti kaupikliai.
„Deja, bet kol kas kaupikliai dar kainuoja labai nemažai, palyginti su teikiama nauda, o reikšmingų skatinimo priemonių gaminantiems vartotojams nėra. Ateityje bent jau dalis elektromobilių, jeigu dienos metu niekur nevažiuojama, galės atlikti tokią funkciją“, – pastebėjo jis.
Kaupiklių nauda
Apie galimą kaupiklių naudą LRT.lt sakė ir tiekėjų atstovai. Tiesa, M. Kavaliauskas nurodė, kad ši technologija yra sąlyginai nauja, tad ir ekonominis atsiperkamumas yra labai ilgas.
„Mat, pirma, gyventojai taupo tik skirstymo operatoriaus mokesčius, nemokėdami už pasinaudojimą tinklais. Antra, patys kaupikliai yra gana mažos talpos ir dažniausiai negali pasaugoti nei pusės dienos pagamintos elektros energijos, todėl didžioji dalis pagamintos elektros energijos turi būti saugoma pas tiekėją“, – sakė jis.
Savo ruožtu I. Krikštopaitytė pastebėjo, kad faktinis elektros energijos „pasaugojimas“ neegzistuoja.
„Tiekėjas šį perviršį privalo iškart parduoti į biržą už valandinį rinkos įkainį ir nupirkti tą patį kiekį vartotojui prireikus jau kita kaina. Įprastai ta kaina labai skiriasi, nes į biržą nesuvartotą kiekį parduodame tada, kai kaina yra žema – dienos metu ar vasarą, o perkame, kai ji yra aukštesnė – vakarais ar šaltuoju metų laiku.
Be to, jau trejus metus iš eilės dėl augančios elektros energijos gamybos iš AEI tampa sudėtingiau prognozuoti elektros energijos poreikį, o tai didina balansavimo kaštus bei trikdo sistemos veiklą“, – sakė ji.
Pasak jos, elektros energijos kaupikliai (paprastai sakant, baterijos) iš tiesų gali tapti problemos sprendimu.
„Vis dėlto, baterijų naudojimą taip pat turėtų lydėti perėjimas prie grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) modelio. Tokiu atveju gaminantys vartotojai turėtų papildomą paskatą naudotis elektros kaupikliais, nes dabar, žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, yra kur kas patogiau ir paprasčiau išnaudoti tiekėją, o ne investuoti į bateriją. Net jei vertiname tai, jog pastarosioms numatoma skirti paramą.
Grynosios apskaitos atsiskaitymas gaminantiems vartotojams duotų finansinę grąžą ir papildomų pajamų. Tokiu atveju jie galėtų kaupti elektros energiją, pagamintą dienos metu, ir atiduoti ją į tinklą tada, kai kainos yra didelės. Žiūrint iš sistemos pusės, tokių decentralizuotų kaupiklių atsiradimas labai smarkiai prisidėtų prie bendro sistemos saugumo ir efektyvinimo, nes tinklas nebūtų apkraunamas pertekline elektros energija dienos metu, tačiau balansavimo kaštai dėl to vienareikšmiškai augs, nes taps dar sunkiau prognozuoti vartojimą. Nebent „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigotų klientus registruoti kaupiklius ir šiuos duomenis galėtų perduoti nepriklausomiems tiekėjams realiu laiku.
Visgi nuo šių metų pakeistas kaupiamos elektros apskaitos modelis verslui iš dalies imasi spręsti šią visus tiekėjus liečiančią problemą. Ir nors klientai kol kas gana skeptiškai vertina šiuos pokyčius, mes tai matome kaip galimybę Lietuvos energetikos rinkoje aktyviau įdarbinti kaupiklius.
Kalbant apie buitinius vartotojus, nuo vasario 1 d. esame sudarę visas sąlygas gyventojams, gaminantiems savo elektros energiją, pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio. (...) Mūsų skaičiavimai rodo, kad naudodamiesi šiuo atsiskaitymo modeliu gyventojai, priklausomai nuo jų turimo elektros tiekimo plano, per metus gali sugeneruoti po kelis šimtus papildomų eurų pelno, o naudą greičiausiai pajus tie vartotojai, kurie turi įsirengę elektros energijos kaupiklius“, – sakė ji.
Galiausiai L. Beganskienė teigė, kad jie skatina vartotojus nuolat vertinti savo elektros energijos gamybos ir vartojimo tendencijas ir priimti tuo grįstus sprendimus dėl atsiskaitymo būdo ir papildomų investicijų, įskaitant ir į kaupiklius.
„Kaupti elektros energiją kaupikliuose vartotojams gali būti naudinga tais atvejais, kai suvartoti pigesniuoju laikotarpiu pagamintą ir kaupiklyje saugomą elektros energiją jie gali tuomet, kai tą parą ar savaitės dieną (jei kaupiklis didesnis) elektra kainuoja brangiau. Tokiu būdu grynąjį atsiskaitymą pasirinkęs vartotojas naudą gautų dėl kainų skirtumo, o dvipusės apskaitos atveju bent jau sumažėtų jo sąnaudos už elektros energijos „pasaugojimą“ tinkle“, – sakė ji.
LRT.lt primena, kad saulės elektrinių įsirengimas Lietuvoje yra remiamas valstybės. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) pateikus prašymą, galima susigrąžinti iki 2550 eurų (po 255 eurų už 10 kilovatų) saulės elektrinės ant namo stogo įsirengimo išlaidų. Aktyvaus kvietimo gauti paramą nutolusiai saulės elektrinei parke šiuo metu nėra.
