Vienu metu buvau tapęs žinomiausiu vilkiko vairuotoju Europoje, sako logistikos bendrovės „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas. Tokio pasisekimo jis sulaukė nusprendęs pats 11 dienų išvažiuoti į 7,6 tūkst. kilometrų reisą po Europą.
„Į reisą išvažiuoti sugalvojau, nes vairuotojai dažnai sako: „Jūs ten biure dirbate, viskas kitaip atrodo, sėskite į vilkiką ir važiuojam į reisą.“ Vieną dieną sugalvojau gauti CE kategorijos teises ir išvažiuoti. Pirmas tikslas – geriau suprasti vairuotojus, nors ir turiu su jais kiekvieną savaitę susirinkimų“, – praėjusią savaitę konferencijoje „Login 2024“ pasakojo M. Paulauskas.
Vienai „Girtekos Group“ įmonių vadovaujantis vyras pasakojo, kad norėjo sugriauti mitus.
„Kaip žmonės įsivaizduoja informacinių technologijų (IT) darbuotoją: kokakolos skardinė, pica, kažkoks tamsus kambariukas, susivėlęs, kažką programuoja, daro. Žmogiškųjų išteklių (ŽI) darbuotojai – visi mano, kad įdarbina ir išdarbina žmones, jų darbas baigiasi. Rinkodaros darbuotojai – organizuoja renginius, rašo straipsnius.
O ką mes galvojame apie vairuotojus? Pradėkime tuo, kad vairuotojo darbas apipintas labai daug mitų ir labai retas vairuotoją vadina vairuotoju. Dažniausiai tai yra „furistai“ arba paprasčiausiai „vairai“. Aš mėgstu pajuokauti, kad paskutinis vairuotojas jau yra gimęs, nes nežinau nė vieno vaiko, kuris prieitų prie tėčio ir sakytų: „Tėti, aš noriu būti vilkiko vairuotojas, valio!“
Ar kas nors susimąstote, kad 80 proc. prekių, kurios nugula lentynose, yra atvežamos vilkikų vairuotojų, bet ši profesija yra nykstanti? Visi mano, kad vairuotojo darbas yra labai lengvas: sėdi, vairuoji, važiuoji – romantika. Šiandien Prancūzija, rytoj Ispanija, poryt Norvegija, Italija, Austrija. Nieko panašaus. Nors mes visi norime šviežios žuvies, daržovių, vaisių“, – savo pranešimą pradėjo M. Paulauskas.
Taip pat skaitykite
Sunki buitis
M. Paulauskas pasakojo, kad logistikos srityje dirba jau 17 metų, o prieš tai buvo Ignalinos atominės elektrinės reaktorių cecho inžinieriumi.
„Visiškai nieko nesupratau apie logistiką, atvažiavau į Vilnių, įsidarbinau „Girtekoje“ transporto vadybininku ir visus 17 metų kilau karjeros laiptais. Pastaruosius 5-erius metus esu „Girtekos Transport“ vadovas. Mano komandą sudaro daugiau nei 12 tūkst. vairuotojų iš 24 šalių. Komandoje dirba apie 1,2 tūkst. darbuotojų, įskaitant servisą ir administraciją.
Mūsų biurai yra išsimėtę Poznanėje, Šiauliuose, Kazachstane, Kirgizijoje, yra partnerių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Afrikoje. Logistika patinka, nes tai labai dinamiška industrija“, – dėstė jis.
Šiemet įvykusiam kelių savaičių reisui M. Paulauskas kėlė dar kelis tikslus.
„Jaučiau, kad tarp administracijos ir vairuotojų yra atskirtis. Norėjau savo kolegoms ir šeimai parodyti, koks iš tiesų yra vairuotojo darbas. Dar vienas tikslas – esame labai skaitmeninė organizacija, diegiame daug technologijų. Norėjau išbandyti, kaip veikia technologijos, kaip moko vairuotojų akademija.
Iš pradžių projektas buvo tylus. Galvojau, kad gausiu teises ir išvažiuosiu su patyrusiu kolega, bet tada pasidalinau šia idėja su rinkodara. Tada jau prasidėjo tikras projektas.
Reikia filmuoti, prekių ženklai prisijungia ir visa kita. Tai virsta geru ir sėkmingu projektu“, – pasakojo bendrovės „Girteka Transport“ vadovas.
Iš viso jis per 11 dienų maršrutu Šiauliai–Oslas–Barselona–Kelnas–Šiauliai nuvažiavo 7,6 tūkst. kilometrų.
„Didžiausias iššūkis buvo pervežti šviežią lašišą ir Oslo į Barseloną. Tam pervežimui turėjome tik 70 val. Kai vilkike važiuoja du vairuotojai, jie 18 val. važiuoja be perstojo. Paskui daro 9 val. pertrauką. Keitiesi, vienas kitam kavos padarai, kas nevairuoja, tepa sumuštinį, tik negali dujų baliono kabinoje naudoti.
Miegi tik kabinoje, o didžiausias iššūkis yra buitis ir nusiprausti. Pabandykite nuo Vilniaus iki Klaipėdos rasti stovėjimo aikštelę, kur būtų dušas. Lygiai tas pats Europoje. Sustoji, eini į tualetą ar degalinę, randi dušą degalinėje „Shell“, bet ten tik šaltas vanduo. Apsiprausi. Bet buvo atvejis, kai dvi dienas nebuvau duše, nes paprasčiausiai jo nebuvo, galėjai tik apsiprausti“, – pasakojo jis.
Tapo įžymybe
M. Paulauskas sakė neužtrukęs padaryti tam tikrų atradimų.
„Tikrai žinojau, kad mes turime iššūkių. Bet kad iššūkių „plius“ mes turime, negalėjau įsivaizduoti. Mėgstu konkrečius pavyzdžius: į planšetę gavome maršruto Oslas–Barselona kelią, kuriuo reikia važiuoti; norėčiau, kad vairuotojas paspaustų „start“ ir naviguotų pagal mūsų nusiųstą maršrutą. Patikrinu – su maršrutu viskas gerai, bet mačiau jame daug vokiškų kelių, kurie šiandien yra labai brangūs. Taip pat mačiau daug prancūziškų kelių, kai galiu 200 km atkarpą nuvažiuoti nacionaliniais keliais, kurie yra nemokami. Komandai daviau užduotį perdėlioti maršrutą. Rezultatas buvo 30 km ilgesnis, bet sutaupantis 120 eurų. Mūsų mastui tai yra nežmoniški pinigai.
Labai džiaugiuosi mūsų vairuotojų akademija. Pats asmeniškai baigiau visus mokymus. Kadangi važiavau į Oslą, pas mus pagal reikalavimus turi mokėti uždėti grandines, mokiausi tai daryti. Mokiausi, kaip su keltuvu pakrauti vilkiką. Baigiau visus ekonominio vairavimo mokymus, testavimus. Tas labai padėjo kelyje, nes mes matuojame vairuotojo ekonomiškumo lygį. Pirmą sykį išvažiavęs į reisą, vadovaudamasis tik instrukcijomis, atvažiavau aukščiausiu ekonomiškumo lygiu. Jei dabar vairuotojas ateina ir sako „Žinote, direktoriau, aš trečiame lygyje“, sakau, kad eitų išklausyti mokymų“, – pasakojo jis.
Direktorius dar džiaugėsi, kad jam pavyko sumažinti atskirtį tarp vairuotojo ir administracijos.
„Gavau daug SMS žinučių iš administracijos darbuotojų, ypač iš IT ir ŽI. Jie rašė: „Mindaugai, ačiū, tu mums parodei, kaip atrodo vairuotojo gyvenimas ir buitis.“ Dabar vykdydami kokį nors projektą jie atsižvelgia į tai.
Mano vilkikas buvo apklijuotas, kad visi Europoje matytų. Mano reiso neslėpėme, o komunikavome vairuotojams. Visi mirksėjo šviesomis, visi mojavo. Buvo tokių atvejų, kad prieina ne „Girtekos“ vairuotojas ir sako: „Jūs šiandien esate pats žinomiausias vilkikas Europoje.“ Stovėjimo aikštelėje Vokietijoje einu į vieną pusę, į kitą pusę. Iš autovežio iššoka vairuotojas ir sako: „Mindaugas.“ Sakau: „Taip.“ Norėjo nusifotografuoti. Sakė: „Nusiųsiu chebrai, nes mes chate (angl. susirašinėjime) aptarinėjame tavo reisą“, – prisiminė M. Paulauskas.
Bendrovės „Girteka Transport“ direktorius skatino ir kitus vadovus nusileisti į žemesnį lygį ir pažiūrėti, kaip žmonės ten dirba.
„Ne dėl to, kad rastume kažkokių klaidų ar apkaltintume. Bet tam, kad parodytume dėmesį, kad galime rasti labai daug tobulintino. Degalų įpylimai, kelių planavimai – mano komanda dabar su tuo daug dirba, kad tik tuos dalykus patobulintume.
Esu užsikabinęs ir noriu toliau tęsti šiuos projektus. Nevažiuosiu į reisą, tai būtų per daug banalu ir jau neįdomu. Noriu pasikviesti apie dešimt vairuotojų į biurą. Tarp vairuotojų yra labai daug diplomuotų, išsilavinusių žmonių, kurie gali atnešti vertės. Noriu, kad jie padirbtų kartu su transporto vadybininkais, kad jie suprastų, koks sunkus yra administracijos darbas“, – sakė jis.
„Sodros“ duomenimis, birželio 4 d. „Girteka Transport“ turėjo 75 darbuotojus, kuriems balandį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 3567,37 (apie 2158 eurus į rankas).
Netiesioginis bendrovės „Girteka Group“ savininkas yra Mindaugas Raila, vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų.
