„Mūsų sveikata ir gyvenimo trukmė – genų ir aplinkos veiksnių tango“, – sako genetikė dr. Jūratė Gruodė. Anot jos, genai lemia apie 24 proc. mūsų gyvenimo trukmės, tačiau siekiant gyventi ilgai ir sveikai, svarbu sukurti jiems veikti tinkamą aplinką.
„Genai viską kontroliuoja mūsų organizme – nuo pirmosios ląstelės iki paskutinio atodūsio. Genų produktai sudaro mūsų organizmą, nulemia sveikatą ir nesveikatą. Tačiau veikia juos supančioje aplinkoje. Visa tai, kuo gyvename ir kaip gyvename sudaro mūsų epigenetiką, kuri slopina bei skatina atitinkamus genus veikti“, – LOGIN konferencijoje kalbėjo mokslininkė.
Nustatyta, kad apie ketvirtį (24 proc.) gyvenimo trukmės nulemia genetika. Anot J. Gruodės, šiandien žinome iki 200 genų, kurie yra svarbūs amžėjime, didžioji dalis jų yra susiję su medžiagų apykaitos, kardiologinėmis, neurologinėmis ligomis. Svarbiausi yra FOXO3, kuris reguliuoja ląstelių pusiausvyros procesus ir yra ypatingai svarbus energijos apykaitoje, gliukozės, kamieninių ląstelių paskirstyme, ir APOE, kuris turi didelę reikšmę riebalų apykaitoje. Taip pat ilgaamžiškumą lemia ir CETP bei SIRT1 genai.
„Turėti šių genų palankų variantą lems ilgesnę gyvenimo trukmę, gyvenant tomis pačiomis sąlygomis su žmonėmis, kurie turi vidutinį arba nepalankųjį geno variantą“, – sakė specialistė.
Jūratė Gruodė pasakojo, kad šiandien jau egzistuoja metodai, kuriais galima pasitikrinti, palankų ar ne geno variantą nešiojamės.
„Kai kurie sako, kad žmogus negyvena sveiko gyvenimo, rūko – ir nieko, o kitas gyvena sveikai ir suserga labai sunkiomis ligomis. Tai aišku – genetinis komponentas šiuo atveju yra labai reikšmingas. Ir tokie genetiniai tyrimai yra galimi.
(...) Mes dabar artėjame prie to, kad kiekvienam žmogui jų reikės, kad mes galėtume numatyti polinkius sirgti vienokiomis ar kitokiomis ligomis. Ir galbūt jau labai netolimoje ateityje turėsime savo atmintuką su genetiniu kodu, kur galėsime pasitikrinti polinkį vienoms ar kitoms ligoms ir polinkį ilgaamžiškumui“, – konferencijoje kalbėjo genetikė.
Tačiau genai neveikia pavieniui – ilgaamžiškumas yra bendras skirtingų genų ir aplinkos veiksnių veiklos rezultatas. Todėl svarbu sukurti ilgaamžiškumo genų veikimui palankias sąlygas.
Visų pirma mokslininkė akcentavo sistemingą mankštinimąsi, kaip pagrindinį metodą siekiant atitolinti senatvę.
„Sportas ne visada – sveikata, tačiau mankštinimasis – visada sveikata. Turime užtikrinti judėjimą ir deguonies atnešimą į visas organizmo dalis. (...) Netgi jei žmogus suserga onkologine liga, ypač storosios žarnos vėžiu, ir mankštinasi, tai ligos progresavimo rizika mažėja 10 proc., lyginant su tais, kurie nesimankština“, – teigė dr. J. Gruodė.
Kitas patarimas, kuriuo pasidalijo mokslininkė, yra subalansuotas dienos režimas. Anot jos, pastarąjį sudaro trys fazės: būdravimas (aktyvumas), miegas ir buvimas, tad svarbu laiko skirti kiekvienai iš jų.
„Įdomu tai, kad buvimas irgi yra labai svarbus, – akcentavo lektorė. – Kartais pajuokaujama, kad daug dirbantys žmonės tik daro arba miega. Tačiau dabar visas pagrindas yra buvimas, nes tai svarbu mūsų ląstelių aprimimui. Vienas iš buvimo būdų yra meditacija. Ją kiekvienas atrandame skirtingai: vienam tai yra žiūrėti į jūrą, kitam – bėgti maratoną, trečiam – žvejoti.“
Genetikė taip pat pabrėžė saiko svarbą siekiant ilgaamžiškumo.
„Ne mažiau svarbi ir mityba. Mes kaip biologinė rūšis pagal savo žarnyną ir smegenų dydį esame visavalgiai ir nėra jokių mokslinių duomenų, bent jau aš neradau, kurie įrodytų, kad žmonės, kurie valgo mėsą ar jos nevalgo, labai skirtųsi savo sveikumo ar ilgaamžiškumo prasme. Tačiau visur yra pabrėžiamas kalorijų ribojimas arba saikas“, – LOGIN konferencijoje kalbėjo genetikė dr. Jūratė Gruodė.
Galiausiai, anot mokslininkės, ilgaamžiškumui įtaką daro stresas, tad svarbu mokytis jo įveikos būdų: „Stresas ląstelei yra tas veiksnys, kuris sutrikdo normalią genų raišką. Stresas gali būti psichoemocinis, uždegiminis, trauminis ir kitoks. Jis visas nėra palankus ląstelei.“
