Paskolinote pinigų, tačiau negalite jų atgauti? Teisininkė Laura Gaučaitė-Maksimovienė pranešime žiniasklaidai pataria, kokių žingsnių imtis.
Visų pirma, derėtų trumpai aptarti, kaip teisingai paskolinti pinigus. LR CK 6.871 str. nustatyta, kad: fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų; jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą; rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui; jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Jei skolinami pinigai artimam asmeniui, kuriuo besąlygiškai pasitikima ir dėl to nuspręsta nesudaryti jokio rašytinio dokumento, pagrindžiančio paskolinių santykių egzistavimą, tokiu atveju rekomenduotina pinigus skolinti tik mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti „paskola“ bei akcentuoti paskolos grąžinimo terminą (pvz., „Paskola. Paskolos grąžinimo terminas – 2024 m. gruodžio 31 d.“).
Tinkamai paskolinus pinigus, belieka sulaukti, kol skolininkas tinkamai ir laiku įvykdys savo pareigą ir grąžins skolą. Visgi jei skolininkas vėluoja ar piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi, visų pirma reikėtų atlikti ikiteisminio skolos išieškojimo žingsnius, t. y. skolininkui nusiųsti raginimą / pretenziją, siekiant jį paskatinti imtis konkrečių veiksmų grąžinant skolą. Jei skolininkas geranoriškas, tačiau visos skolos iš karto negali grąžinti, galite sudaryti skolos grąžinimo grafiką.
Nepavykus geruoju susitarti su skolininku ir atgauti skolos, belieka teisminis skolos išieškojimas. Pigiausias ir greičiausias būdas – gauti teismo įsakymą. Tam tereikia užpildyti ir teismui pateikti standartinę pareiškimo formą. Nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos per 2 d. d. teismas kreditoriui išduota teismo įsakymą. Teismas skolininkui išsiunčia pranešimą (kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis), kuriame siūloma per 20 d. nuo pranešimo įteikimo dienos teismo įsakymą įvykdyti (t. y. sumokėti skolą) arba pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Jei skolininkas ginčys skolos egzistavimo faktą (pakanka tiesiog nurodyti, kad su reikalavimu nesutinka), teismo įsakymas netenka galios ir yra panaikinamas, tuomet tenka teikti ieškinį dėl skolos priteisimo.
Skolos išieškojimo būdas – kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Tai yra pats ilgiausias ir brangiausias skolos atgavimo procesas, kai tarp šalių yra ginčas, trūksta rašytinių įrodymų ir pan. Teismui reikia teikti gana daug rašytinių procesinių dokumentų, dalyvauti posėdžiuose.
Tačiau jei kreditorius turi skolos pagrindimą patvirtinančius rašytinius dokumentus, skolą galima prisiteisti dokumentinio proceso tvarka. Tam reikia surinkti dokumentus, pagrindžiančius paskolinių santykių egzistavimą (pvz., paskolos sutartis, vekselis, bankinis pavedimas, pretenzijos su raginimu apmokėti sąskaitą ir pan.), nes skolą būtina pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.
Panašiai kaip ir teismo įsakymo išdavimo atveju, teismas, įvertinęs kreditoriaus pateiktus įrodymus, per 14 d. nuo ieškinio priėmimo dienos priima preliminarų sprendimą ir išsiunčia jį skolininkui. Ir šiuo atveju teismas skolininkui suteikia 20 d. terminą įvykdyti įsipareigojimus arba pareikšti motyvuotus ir teisiškai pagrįstus prieštaravimus. Jei skolininkas nepareiškia teismui savo prieštaravimų (tik pagrįstų) per nustatytą terminą, teismo sprendimas įsiteisėja ir tampa priverstinai vykdytinas per 20 d. nuo jo įteikimo skolininkui.
