Uždėję apykoję, Vilniaus pareigūnai penktadienio pavakarę į laisvę paleido kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamą buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.
Prieš uždedant apykoję jis buvo atvežtas į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.
„Su Šarūnu Stepukoniu šiandien tarnyboje buvo atlikti būtini veiksmai. Šiuo metu jis pristatytas pareigūnams dėl tolimesnės kardomosios priemonės organizavimo“, – žurnalistams sakė FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja.
Iš FNTT Š. Stepukonis buvo pervežtas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur ir buvo uždėta apykojė. Iš ten jis paleistas namo.
Kiek anksčiau penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui skyrė trijų mėnesių intensyvią priežiūrą, jis išleistas iš Vilniaus kalėjimo.
Š. Stepukonis išleistas po beveik šešias savaites trukusio suėmimo. Elektrinę apykoję jis turės dėvėti iki birželio pabaigos, jam taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis.
Buvęs „BaltCap“ fondo partneris sulaikytas vasario 12-ąją, teismas jį tuomet leido suimti dviem savaitėm, suėmimas vėliau buvo pratęstas dar mėnesiui, iki kovo 24 dienos.
Europos prokuroras D. Karčinskas anksčiau yra sakęs, kad Š. Stepukonis „kategoriškai neneigia“ kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją. Nė vienos laisvės apribojimo sankcijos Š. Stepukonis neskundė.
Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau, pasak prokurorų, ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.
Bendrovės vidinis tyrimas parodė, kad Š. Stepukonis esą neturėjo bendrininkų, pinigus savinosi klastodamas dokumentus.
Prokurorų duomenimis, 20 milijonų Š. Stepukonis pralošė. Dar dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą.
„Baltcap“ pripažino, kad jos vidiniai saugikliai neužtikrino pakankamo saugumo lygio. Finansų ekspertė sako, kad reputacinė žala padaryta visam sektoriui.
„Iš viešus pinigus valdančių įmonių, pensijų fondų, jau išgirdome signalų, kad bent kuriam laikui jie nori susilaikyti nuo investavimo į tokius fondus. <...> Kol nebus išaiškinta, kas nesuveikė“, – LRT TELEVIZIJAI nurodo finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Kas nesuveikė, klausimų kyla ir politikams.
„Yra daug veikiančių institucijų, kontrolės institucijų su didžiuliais įgaliojimais viešos ir neviešos kontrolės, bet toks įspūdis, kad jos veikia pavieniui“, – kalba Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.
„Kaip pilietis, nelabai norėčiau tikėti ir nesuvokiu, kaip Š. Stepukonis galėjo tai padaryti vienas. Netikiu, kad padarė vienas“, – komentuoja Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas Bronislovas Matelis.
Apskritai vyro atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, vasario pabaigoje jie sujungti.
Viename tyrimų Š. Stepukonis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.
Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.
Po Š. Stepukonio istorijos Seime pateiktas siūlymas drausti lošimų reklamą.
