Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutiktų, kad sekmadienį nebeliktų papildomo alkoholio prekybos ribojimo ir svaigiųjų gėrimų būtų galima įsigyti taip pat kaip ir kitomis savaitės dienomis. Kiek daugiau nei trečdalis galvoja, kad šio ribojimo keisti nereikėtų. Nors vieni politikai mano, kad šie ribojimai iš tiesų pertekliniai, kiti tikina, jog nepatogumai – visuomenės sveikatos labui, o sekmadienį leidę prekiauti iki 20 val., pirmadienį turėtume daugiau girtų žmonių.
Gyventojų pavasario pradžioje buvo klausta, ar jie pritartų siūlymui atsisakyti alkoholio prekybos apribojimų sekmadienį po 15 val. ir leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse nuo 10 iki 20 val., kaip ir kitomis savaitės dienomis.
Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustų gyventojų pritartų siūlymui leisti visomis dienomis alkoholiu prekiauti nuo 10 iki 20 val. Tam nepritaria daugiau nei trečdalis (36 proc.) šalies gyventojų, o dešimtadalis (9 proc.) nuomonės neturėjo ar į klausimą neatsakė.
Atsisakyti ribojimų sekmadieniais po 15 val. prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse labiau pritaria vyrai (63 proc.) nei moterys (47 proc.), jaunesni nei 50 metų žmonės (60 proc.), respondentai su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (65 proc.), vadovai (71 proc.), besimokantis jaunimas (61 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (60 proc.), specialistai ir tarnautojai (63 proc.), dirbantys privačiame versle (61 proc.).
Santykinai kiek labiau nepritaria ribojimų atsisakymui sekmadienį vyresni nei 50 metų žmonės (40 proc. nepritaria), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (41 proc.), pensininkai (46 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (44 proc.)
Nuomonės šiuo klausimu dažniau neturėjo besimokantis jaunimas ir ne lietuvių tautybės gyventojai.
Visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu 2024 metų vasario 22–kovo 5 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklaustas 1021 pilnametis Lietuvos gyventojas.
Rajonuose parduotuvės ir užsidaro 15 val.
2017 metais tuometės valdančiųjų partijos Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva buvo priimta nemažai alkoholio prekybos ribojimų, kurie, kai kurių parlamentarų nuomone, yra pertekliniai.
Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas iš naujo siūlo leisti alkoholiu prekiauti visomis dienomis iki aštuntos valandos vakaro. Anot jo, remiantis tyrimais, alkoholio vartojimas, palyginti 2018 ir 2022 metus, iš esmės nei padidėjo, nei sumažėjo.
„Tai reiškia, kad tie visi draudimai, įsigalioję nuo 2018 metų, pokyčio didžiulio nepadarė. Tačiau žmonėms ir verslui yra nemažai nepatogumų.
Rajonuose ar mažesniuose miesteliuose maisto prekių parduotuvės, kurios prekiauja ir alkoholiniais gėrimais, dažniausiai sekmadienį ir užsidaro 15 val., nes nemaža pelno dalis sugeneruojama iš prekybos alkoholiniais gėrimais. Tai reiškia, kad po 15 val. jūs niekur neįsigysite maisto, elementarių produktų“, – LRT RADIJUJE kalbėjo A. Bagdonas.
Gentvilas: yra ir blogesnių alkoholio kontrolės apribojimų
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus pasirašęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas LRT.lt komentavo, kad apklausos rezultatai jam buvo netikėti.
„Man šiek tiek netikėta, kad taip gausiai pasisako už [ilgesnio alkoholio prekybos laiko] grąžinimą. Aš su kolegomis pasirašiau projektą, kad mažintume tuos apribojimus. Asmeniškai man atrodo, kad čia jokios problemos nėra – kas nori, tas gali iš anksto nusipirkti, gal kažkam ir sumažės noras išgerti sekmadienį vakare“, – svarstė parlamentaras.
Anot E. Gentvilo, yra ir blogesnių alkoholio kontrolės apribojimų.
„Tokių, kaip reklamos draudimas, informacijos draudimas apie alkoholinius gėrimus. Iš visų tų draudimų ir apribojimų šitas sekmadieninis 15 valandos apribojimas yra pats švelniausias – jeigu kovojame prieš draudimus, tai gerai, kovojam, bet ne čia esmė“, – kalbėjo Seimo narys.
Jo nuomone, dar vienas taisytinas dalykas – alkoholio prekybos apribojimas pagal amžių.
„Devyniolikmetis negali alaus atsigerti, jaunuolis jaunikis per savo vestuves šampano norėtų išgerti, bet negali. Yra keistesnių apribojimų, nei alkoholio pardavinėjimas sekmadieniais“, – teigė frakcijos seniūnas.
Mirtingumas nuo alkoholio sumažėjo
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, jų turimi duomenys rodo, kad gyventojai teigiamai vertina prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimą.
Pagal 2018 m. atliktą apklausą apie prekybos ribojimą, iškart po to, kai įsigaliojo nauja tvarka, 48 proc. gyventojų tai vertino teigiamai, o neigiamai – 47 proc., – paminėjo ji. Pakartojus tyrimą 2020 m., teigiamai vertinančių paaugo iki 51 proc., o neigiamai vertinančių sumažėjo iki 39 proc.
G. Belian teigimu, alkoholio vartojimas šalyje turi mažėjimo tendenciją. Pandemijos, karantino periodu vartojimas buvo ūgtelėjęs, tačiau visgi statistika rodo, kad situacija šalyje pagerėjusi, ypač dėl mirtingumo.
„Lietuvoje buvo atliktas unikalus tyrimas, kuriuo siekta ištirti vyrų mirtingumo pokyčius dėl alkoholio vartojimo. Būtent, kai buvo įvesti šie draudimai, buvo vertinama situacija. Su alkoholio vartojimu susijusios mirtys dažniausiai vyrauja tarp vyrų. <...>
Iš viso, nuo 2018 m. sausio 1 d. mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu 100 tūkst. gyventojų mažėjo statistiškai reikšmingai. Svarbiausia, kad iki 2018 m. tas mirtingumas pats aukščiausias buvo pirmadieniais dėl besaikio savaitgalinio gėrimo. Jeigu kalbėtume apie tokį savotišką mirtingumo kalendorių, tai pirmadienis nebesiskiria nuo savaitės vidurkio. Padaryta išvada, kad dėl prekybos laiko apribojimų sumažėjo vyrų mirtingumas“, – LRT RADIJUI sakė G. Belian.
Širinskienė: panaikinę sekmadienio ribojimą, pirmadienį turėtume daugiau girtų žmonių
Mišrios Seimo grupės narė, palaikiusi dar 2017 m. įvestus alkoholio ribojimo draudimus, Agnė Širinskienė LRT.lt aiškino, kad žmonės labai dažnai linkę prieštarauti tam tikriems suvaržymams, kurie daro jų gyvenimą nepatogų, neįsigilinę į mokslines priežastis.
„Tai yra natūralu. Bet jeigu žiūrėtume į sveikatos rodiklius, į mirštamumą nuo ligų, susijusių su alkoholiu, sergamumą ligomis, kurios dažniausiai nulemtos alkoholio, tokie rodikliai rodo, kad situacija po draudimų įvedimo gerėjo. Tai šiuo atveju aš manau, kad visuomenės sveikata ir rūpestis mūsų vaikais, nes matydami išgėrusius tėvus ar globėjus jie tikrai gauna ne patį geriausią pavyzdį, turi prioritetą prieš mūsų pačių pageidavimus ar norus.
Taip, ir man yra buvę nepatogumų, kai reikia ir negali įsigyti, bet kai supranti, koks yra tikslas, tai yra visuomenės sveikata, matyt, su tais nepatogumais gali susitaikyti“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Paklausta, kokį poveikį alkoholio prekybos ribojimų pakeitimas sekmadienį turėtų, politikė įvardijo, kad tuomet „pirmadienį turėtume daugiau neblaivių žmonių“, įskaitant ir einančius į darbą.
