Elektrą pasigaminantiems žmonėms nuo sausio brangsta visi vadinamojo elektros pasaugojimo būdai. Seimo komitetas aiškinosi, ar tai objektyvu. Net nuskambėjo kaltinimai energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kad ji rūpinasi tik energetikų gerove. Reguliuotojas sako – jeigu saugojimo kaštų nepadengtų saulės elektrinių savininkai, tą padaryti tektų visiems vartotojams.
Saulės elektrinę ūkininkas Vytautas Burdulis įsirengė prieš dvejus metus. Naujoves ir šiaip mėgstantis vyras sako, čia sugundė dar ir parama.
„Žinot, kai pasiūlo gerą daiktą, dar su kompensacija, ir pagalvoji, kad čia ateities dalykas. Ir dėl ekologijos“, – priežastis vardija V. Burdulis.
Bet netoli Marijampolės gyvenantis ūkininkas dėl saulės elektrinės jau spėjo ir nudegti – sako, keičiant skaitiklį, dalis pasigamintos elektros dingo. Neliko 3 tūkst. kilovatvalandžių elektros.
O dabar – vėl naujiena. Nuo sausio valstybei teks brangiau susimokėti už vadinamąjį elektros pasaugojimą, kai prisigaminama daugiau nei suvartojama. Rinkos reguliuotojas sako, visi pasaugojimo būdai brangs nežymiai.
Tik pasirinkusieji susimokėti vadinamąja natūra už kilovatvalandes, už paslaugą turės atiduoti nebe 12, o 33 proc. visos savo elektros.
„Neigiamai vertinu. Na taip, saulutė ėmė i pabrangino tarifą. Brangesnė pasidarė. Tai kažkoks nesuprantamas dalykas“, – konstatuoja V. Burdulis.
„Nustatytas 2024 m. procentas net gi yra mažesnis, negu kad buvo taikytas 2021 ir ankstesniais metais. Tai, kitaip sakant, realiai mes turėjome 2023 metais išskirtinę situaciją. <...> Bet dabar yra grįžimas į tą normalų daugmaž lygį“, – argumentuoja VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Seimo Ekonomikos komitetas aiškinosi, ar pasaugojimo kaina bus objektyvi.
Vieni sako, kad taip, nes šiemet gaminantiems vartotojams sąlygos buvo pagerintos. O dalis žmonių elektros dar ir prisigamina daugiau nei reikia.
„Toks jau tas žmogaus būdas, kad imi tiek, kiek duoda ir instaliuoji tiek saulės panelių ant stogo, kiek iš esmės telpa. <...> Atsiranda perprodukcija. Tai jeigu tai yra tavo daiktas, tavo kilovatvalandės, tai už to daikto pasaugojimą, ar tai būtų dviratis, ar kilovatvalandė, visada visur reikia mokėti“, – įsitikinęs Seimo LSDP frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Kiti – priešingos nuomonės. Sako, žmonės investavo savo pinigus galbūt taupydami kitur. Ir staiga turės daugiau išlaidų.
„VERT yra sukurta reguliuojo institucija, mano giliausiu įsitikinimu, saugoti vartotojus ir valstybės interesą. O ne monopolininko interesą“, – sako Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė.
Su tuo nesutinka R. Pocius.
„Jei gaminantys vartotojai nepadengia kaštų, kurie yra infrastruktūros, tai, vadinasi, šitie kaštai krenta ant visų kitų vartotojų. Ir ką aš noriu atkreipt dėmesį, krenta būtent ant tų, kurie negeba įsirengti saulės elektrinių, pagyvenusių, senjorų, pažeidžiamų vartotojų. Ir VERT šiuo atveju kaip tik stovi šitų vartotojų pusėj“, – argumentuoja jis.
Rinkos reguliuotojo teigimu, pakeitimai galimi, bet tam, kad elektros pasaugojimo tarifus būtų galima perskaičiuoti dažniau, o ne kartą per metus, kaip dabar. Tada esą nebūtų šuolių.
Patys elektros Lietuvoje pasigamina per 80 tūkst. vartotojų. R. Pociaus teigimu, jie vis tiek išlošia palyginti su tais, kurie neturi savų elektrinių – jų mokamas galutinis tarifas yra 15 centų mažesnis. O saulės elektrinė atsiperka maždaug per 5 metus.
