Lietuva nepažeidė investicijų bendrovės „Braitin“ (buvusi „Lewben Investment Management“) teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, antradienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre. Įmonė vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimu buvo pripažinta neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.
EŽTT teigimu, teismui pakako argumentų išvadai, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalis, užtikrinanti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nebuvo pažeista.
Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė‑Širmenė BNS pranešė, kad EŽTT antradienį priėmė analogišką sprendimą ir kitame – valstybės bei bendrovių „Arcus Novus“ bei „AmberCore DC“ – ginče. Įmonės Lietuvos teismuose taip pat nesėkmingai siekė panaikinti joms nepalankias vyriausybinės komisijos išvadas, todėl pateikė skundą EŽTT.
„Braitin“ skundą prieš Lietuvą EŽTT pateikė 2019-ųjų kovą teigdama, kad valstybė pažeidė konvencijos dalį, apibrėžiančią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, bylos nagrinėjimo trukmę ir viešumą. Ji taip pat nurodė, kad nebuvo tinkamai išklausyta teisme, o vyriausybinės komisijos sprendimas nepaaiškina, kokiais įrodymais ar faktais buvo grindžiamas.
K. Bubnytė‑Širmenė sako, kad esminis klausimas byloje buvo bendrovės skundas dėl įslaptintos informacijos, kuria remiantis komisija ir teismai priėmė sprendimus.
„Teismas nagrinėjo tik tuo aspektu bendrovės skundą, kad buvo neatskleisti dokumentai, kuriais rėmėsi komisija, grįsdama savo sprendimą neišduoti leidimo sandoriui, ir kad teismuose tie duomenys bendrovei nebuvo prieinami, nes tai buvo įslaptinta informacija“, – BNS sakė K. Bubnytė‑Širmenė.
Jos teigimu, EŽTT sprendimas yra reikšmingas Lietuvos teisinei sistemai, įvertinimas dėl gebėjimo rasti pusiausvyrą tarp įslaptintų įrodymų naudojimo ir teisės į teisingą teismą užtikrinimo.
„Tai labai reikšminga byla, nes procesas, kuriame yra naudojami įslaptinti dokumentai, jis visada kelia lygybės ir rungimosi principo užtikrinimo aspektu daug klausimų. Ir čia fundamentalus klausimas buvo, ar procesas mūsų administraciniuose teismuose geba suteikti tam tikrą atsvarą įslaptintų įrodymų panaudojimui. Šiuo atveju buvo padaryta konceptuali išvada EŽTT, kad taip, Lietuvos įstatymai ir Lietuvos administraciniai teismai geba apsaugoti bendrovės interesus, kad yra saugikliai, kurie atsveria įslaptintų įrodymų naudojimą, sugeba užtikrinti pusiausvyrą teisės į teisingą teismą požiūriu“, – kalbėjo K. Bubnytė‑Širmenė.
Bendrovė taip pat skundėsi Strasbūro teismui, kad jos reputacija buvo sumenkinta, nes informaciją apie bylą atskleidė žiniasklaida.
Tačiau EŽTT priėmė nagrinėti tik skundo dalį, kuria abejojama Lietuvos teismų procesu - teismas nutarė, jog dėl sumenkintos reputacijos patirtą žalą įmonė galėjo bandyti prisiteisti Lietuvoje, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo.
Remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, tuometinė Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo komisija (dabar – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija) 2017 metų rudenį blokavo „Lewben Investment Management“ planus įsigyti investicijų bendrovę „Prosperus Real Estate II“, ketinusią investuoti į Vilniaus biurų kompleksą „Verslo trikampis“.
„Lewben Investment Management“ komisijos sprendimą bandė panaikinti teismuose, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jos skundus atmetė konstatavę, kad komisijos sprendimas yra teisėtas.
Šalia Vilniaus statyti duomenų centrą planavusios įmonės „Arcus Novus“ ir „AmberCore DC“ ir jų didžiausia akcininkė Danijos įmonė „SatGate Holding“ per tiesioginius ir netiesioginius akcininkus susijusios su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB), todėl kelia pavojų nacionaliniam saugumui, 2018-ųjų birželį galutinai nutarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Anot K. Bubnytės‑Širmenės, bet kuri bylų šalis gali per tris mėnesius kreiptis į didžiąją 17-kos teisėjų EŽTT kolegiją dėl sprendimo peržiūros.
