Pensijų fondų bendrovės sako – iš antrosios pakopos gyventojai traukiasi lėčiau, nei per pirmąjį etapą. Prasidėjus reformai per pirmus tris mėnesius pasitraukė apie 40 procentų žmonių. Tai įžiebė diskusijas apie antrosios pakopos ateitį ir valstybės paramos kaupiantiesiems tikslingumą. Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, tokie pokyčiai galėtų lemti antrosios pakopos žlugimą.
Ingrida nusprendė kaupti toliau – sotesnei senatvei: „Gera grąža. Ir manau, tai toks saugus taupymo instrumentas.“
Kiti tikisi savo oresne pensija senatvėje pasirūpinti patys, be valstybės pagalbos.
„Patys žmonės nusprendžia, ką jie daro, [tai] jų pinigai“, – sako gyventojas.
„Žinokit, ne. Sudėjau į kitas investicijas viską“, – kalba vyras.
Pensijų kaupimo bendrovės tikina, antrasis etapas, kai galima atsiimti sukauptas lėšas, nebus toks kaip pirmasis, kai pasitraukė apie pusę milijono žmonių.
„Pats didžiausias tempas buvo pirmomis sausio dienomis ir vėliau tas tempas kur kas mažesnis, tai akivaizdu, kad, antrojo ketvirčio duomenimis, pasitraukusiųjų bus gerokai mažiau, nei per pirmąjį ketvirtį“, – teigia Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Tačiau kiek tokių bus – nesako, tai paaiškės iki liepos vidurio, kada žmonių sąskaitas pasieks atsiimti pinigai. Savo pinigų laukia ir liberalas Eugenijus Gentvilas – tvarkys būstą, nors valdantiesiems beria priekaištus, sako, leidę žmonėms pasitraukti, antrąją pakopą griauna, o prie to prisideda ir siūlymai atsisakyti valstybės paskatos kaupiantiesiems.
„Žmogus, kuris abejoja, kuris kaupimo sistemos dalyvis girdi tokius valdančiųjų pasiūlymus, kurie skamba tarsi grasinimai, ir pradeda galvoti, bus blogai, reikia nešti mėsas iš ten“, – kalba Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Gentvilas.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas laikosi savo pozicijos – 34 eurų paskata, kurią kas mėnesį gauna kaupiantieji, netikslinga, tuo labiau jei kaupimą sustabdys dar daugiau žmonių. Sako – kaupimas turėtų likti savanoriškas, tada žmonės ir kaups savo senatvei.
„Atidaryti ne langinę, langą, o duris kaip Estijoje, kad žmonės galėtų išeiti tada, kai prispiria reikalas, liaudiškai pasakysiu, o būtent tas suspaudimas ir jeigu bus tas langas, manau, rudeniop bus pasitraukimas dar didesnis nei pirmo etapo“, – komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Sysas.
Tačiau būsimasis premjeras M. Sinkevičius nesutinka – paskatos kaupiantiesiems atsisakymas sužlugdytų pensijų kaupimo sistemą.
„Aš manau, kad tai būtų galutinis vinelis į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą“, – komentuoja politikas.
Prezidentas yra sakęs, reikėtų svarstyti atsisakyti privalomojo pensijų anuiteto, nes būtent tai, kad žmonės, sulaukę senatvės, negali pasiimti savo pinigų, ir atbaido kaupti. „Sodra“ nesutinka, sako, kaupiantieji kaip tik laimi, nes gauna didesnes pajamas senatvėje iki pat mirties, be to, išmokos indeksuojamos, taigi auga.
„Jeigu atsisakom privalomo anuiteto, tai žmonės elgsis ne kitaip – jie tuos pinigus laikys sąskaitoje, per trumpesnį laiką suvalgys ir nepasieksim tikslo, kad žmogus turėtų didesnes pajamas visą savo senatvę“, – sako „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Šiuo metu įsigyti pensijų anuitetą turi visi sukaupę daugiau nei 17 tūkstančių eurų, o vidutinė per mėnesį gaunama išmoka – 79 eurai – tiek kaupusieji prisideda prie savo senatvės pensijos.
