Lengvesnis migrantų įdarbinimas, įvairių kvotų darbuotojams naikinimas, vyresnių žmonių integracija į darbo rinką: tokias priemones spręsti Lietuvos demografines problemas siūlo Seimo darbo grupė ir ekspertai. Darbo grupės vadovas Justas Džiugelis sako, kad reikia pasirinkti prioritetines valstybes, iš kur būtų galima lengviau pritraukti darbo jėgos. Kritikų teigimu, demografijos gerinimo plane imigracijai skiriama per daug dėmesio.
Vyrų kirpykloje dirba vien užsieniečiai. Vadovas sako įdarbinimo procedūros trunka apie pusmetį – dirbti kviečiami turkai, šiaurės afrikiečiai dažnai turi daug patirties, o diplomų – ne.
„Kai žmonės nori atvykti su darbo viza, visada reikalaujama diplomo, dokumentų. Aš norėčiau dabar įdarbinti, o ne po pusės metų. Aš ieškau darbuotojo, laisva kėdė. Labai užtrunka daug laiko“, – teigia „Beardland“ vadovas Ahmedas Dekeris.
Tokių kliūčių, su kuriomis susiduria verslininkas, turėtų nelikti – šalyje mažėjant gyventojų, svarstoma, kokių priemonių imtis.
Skaičiuojama, kad per 30 metų gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu. Nuo 3 milijonų 700 tūkstančių 1992-aisiais iki 2 milijonų 800 tūkstančių pernai. Prognozuojama, kad 2030 metais Lietuvoje liks mažiau nei pustrečio milijonų gyventojų, o 2045 metais – 2 milijonai.
Užpernai vieną pensininką išlaikė daugiau nei 3 dirbantieji. Jei demografinė padėtis nesikeis, 2050 metais vieną pensininką išlaikys mažiau nei du.
„Tapsime viena seniausių tautų Europoje, vidutinis žmogaus amžius pasieks 50 metų, o tai reiškia, kad išlaikyti pensininkus turės vis mažiau dirbančiųjų ir jei jiems dar labiau didins mokesčių naštą, žadės didinti pensinį amžių, natūralu, kad tie žmonės gali pažvelgti į užjūrį“, – komentuoja Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Dėl to Seimo darbo grupė rinkos problemoms spręsti Vyriausybei pateikė rekomendacijas. Viena dalis – apie gimstamumo skatinimą, geresnę šeimos politiką, sveikatos apsaugą.
Kita – darbo rinkos stabilizavimo priemonės: vyresnio amžiaus ir žmones su negalia įtraukti į darbo rinką, atsisakyti trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašo, trumpinti ir lengvinti migracijos procesus, kurie padėtų lengviau įdarbinti užsieniečius.
„Pasirinkti prioritetines valstybes, iš kurių galima būtų laisviau pritraukti darbo jėgos. Lenkija yra pasirinkusi Baltarusiją, Armėniją, Ukrainą“, – teigia Seimo Darbo grupės pirmininkas J. Džiugelis.
„Tas dokumente ir turinyje blogai. Dokumentas pavadintas, lyg kalbėtų apie demografijos problemų sprendimą. Išrašyta problematika, bet didžioji pasiūlymų dalis – į imigraciją“, – komentuoja Seimo Darbo grupės narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Kritikos dėl per didelio dėmesio imigracijai turi ne tik opozicijos, bet ir kai kurie valdančiųjų atstovai, vis dėlto ekspertai sako, kad imigracija – neišvengiama demografijos gerinimo dalis.
„Tikriausiai norim sekti Vakarų ir Šiaurės Europos pavyzdžiu, iš kur ten atsiranda darbuotojų skaičiaus bent ne mažėjimas? Tai yra migracija. Nemanau, kad šito kelio išvengsim“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Svarbiausia, ką reikia padaryti, kad nepritrauktume, atsiprašau už žodį, „pašlemėkų“, kurie nori socialinių išmokų, neturi nei kvalifikacijos, nei noro kažką dirbti. Svarbiausia, kad jiems mokami pinigai atitinkamoje profesijoje nebūtų mažesni, kaip ir darbo rinkoje“, – teigia Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Toliau keliant algas labiau dirbti norės ir lietuviai, teigia ekonomistas.
„Spartus augimas buvo viena iš priežasčių, kodėl mes pagal užimtumo lygį – kiek žmonių yra darbo rinkoje –esam pakankamai priartėję prie Šiaurės šalių lygio“, – teigia T. Povilauskas.
Gavusi rekomendacijas Vyriausybė rudenį turėtų pateikti priemonių planą, tada jį vėl svarstys Seimas.
Darbo grupė taip pat siūlo – kad reikėtų pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo demografinės problemos būtų pripažintos grėsme valstybei.
