Į prestižinį jaunųjų verslininkų Europoje sąrašą „Forbes 30 Under 30“ įtrauktas Mykolas Karpičius tikina, kad įmonės ambicija – dar šiais metais jų kuriamą produktą pradėti pardavinėti JAV, o 2030 m. pasiekti 1 mlrd. eurų bendrovės įvertį.
Kovo pabaigoje verslininkas M. Karpičius minėjo 26-ąjį gimtadienį, nors įmonės vadovu tapo būdamas 18 metų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Mykolas Karpičius įmonei vadovauti pradėjo vos 18-os, o šiandien vysto startuolį „Cannumo“, kuris jau veikia keliose užsienio rinkose.
- „Cannumo“ planuoja šiemet pristatyti dar vieną produktą ir žengti į JAV rinką.
- Startuolis šiuo metu ieško naujos 3 mln. eurų investicijos.
- M. Karpičiaus tikslas – startuolio vertę iki 2030 m. pakelti iki 1 mlrd. eurų.
„Tuo metu atvykau į vieną didelę Lietuvos įmonę pardavinėti paslaugų vilkėdamas šortus ir marškinėlius, o ten kabinete sėdėjo penki kostiumuoti vyrai, kurie paklausė, ką čia darau“, – seną istoriją prisiminė Mykolas.
Tačiau laikai pasikeitė, o iki tol įvairiuose projektuose jėgas išbandęs verslininkas beveik prieš trejus metus kartu su partneriais įkūrė fermentuotą gėrimą gaminantį startuolį „Oktofors“, dirbantį su prekės ženklu „Cannumo“.
Interviu LRT.lt verslininkas pasakoja, kaip gimė idėja gaminti probiotinį gėrimą, norą užkariauti Europos bei JAV rinkas ir tikslą 2030 m. įmonės vertę pakelti iki milijardo.
– Mykolai, interviu pradžioje manęs paklausėte apie įsimintiniausią interviu. O koks buvo jūsų įsimintiniausias pokalbis?
– Pokalbis su ukrainiečiu Sergejumi. Turėjome kalbėti apie darbus, bet baigėme apie gyvenimą. Jis man pasakė, kad kiekvieno žmogaus gyvenime ateina neigiamų patirčių, tokių kaip išsiskyrimas, žlugęs verslas, ir reikia laiko, kad išgytum. Reikia išdegti savo pragare, pabūti su savimi, nes tos patirtys atneša daugiausiai atsakymų.
Vienas pirmųjų filosofų Laodzi yra apie gyvenimą sukūręs penkias tezes. Viena jų – pasaulis nėra dualus, yra tik gėris. Netgi blogi dalykai, kurie nutinka, jie nėra blogi, tai yra patirtys, kurios virsta pamokomis. Net ir tie dalykai, dėl kurių norisi verkti, atneša kažką gero.
– Norėčiau užduoti kelis trumpus žaibiškus klausimus, kur pasirinktumėte vieną iš atsakymų. Ką pasirinktumėte – 500 tūkst. sekėjų „Instagrame“ ar 500 tūkst. eurų kišenėje?
– 500 tūkstančių sekėjų.
– Kas svarbiau versle – greitis ar kokybė?
– Svarbu greitai išleisti produktą, idėją, bet dėl to neturi būti aukojamas produktas. Jei kalbame apie produktą, kartais greitį ir kokybę sunku suderinti.
– Vienas stiprus produktas ar platus asortimentas?
– Vienas stiprus produktas veikia tik trumpalaikėje perspektyvoje. Mes tą aiškiai supratome ir todėl planuojame gaminti savo antrąjį produktą. Tačiau verslo pradžioje tikrai gali užtekti ir vieno produkto.
– Darbas naktį ar ankstyvą rytą?
– Ankstyvą rytą.
– Auginti savo komandą ar samdyti patyrusius?
– Priklauso, kokiame skyriuje. Pavyzdžiui, turinio gamyboje pas mus dirba nauji žmonės. Tačiau turinys mums uždirba pinigus ilgalaikėje perspektyvoje. Jei kalbame apie trumpalaikę perspektyvą, verslo pamatą, ten reikia turėti patyrusių žmonių – tai yra skaudžiai išmokta pamoka.
– Tikslas pateisina priemones. Taip ar ne?
– Jei atsiribosime nuo amoralių dalykų, kurie neatitinka visuomenės normų, tuomet taip.
– Antradienį paaiškėjo žinia, kad jūs ir „InRento“ įkūrėjas Gustas Germanavičius patekote į prestižinį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą, kuris kasmet įvertina įtakingiausius ir inovatyviausius iki 30 metų verslininkus visoje Europoje. Kaip reagavote į šią žinią?
– Kai tapau pretendentu į tą sąrašą, užpildžiau visokias formas ir galiausiai pamiršau. Tai buvo gal prieš du mėnesius. Atsikėlęs antradienio rytą, žvilgtelėjau į sąrašą ir pamačiau, kad jame atsidūriau, nors man nei „Forbes“, nei niekas kitas apie tai nepranešė. Pagalvojau, kad visai smagu.
Kol laukiau žinios, galvojau, kas būtų, jei ten nepatekčiau. Iš esmės nieko. Aišku, tai gali žaisti su tavo ego, tačiau nepatekimas ten nereiškia, kad kažką blogai darai, tai reiškia, kad ne šį kartą. Žinoma, džiaugiuosi, kad ten patekau. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl Lietuvos, dėl G. Germanavičiaus.
– Ką tai keičia jūsų gyvenime?
– Visiškai nieko. Taip, yra didesnis dėmesys, duodu interviu, bet šiandien aš lygiai taip pat, kaip ir kiekvieną dieną, atsikėliau, dariau tą patį ir darysiu. Tik tiek, kad „Linkedin“ galiu prisirašyti, kad patekau į „Forbes 30 Under 30“.
Yra didesnis dėmesys, duodu interviu, bet šiandien aš lygiai taip pat, kaip ir kiekvieną dieną, atsikėliau, dariau tą patį ir darysiu.
– Kaip patekti į tą sąrašą?
– Turi pats pretenduoti arba tave turi rekomenduoti. Jei įveiki pirmą etapą, su tavimi susisiekia „Forbes“ žurnalistai ir prašo užpildyti anketą, pateikti tam tikrus atsakymus. Pavyzdžiui, tokie klausimai: jei galėčiau susitikti su vienu žmogumi, kas jis būtų? Ką galvoji apie verslo situaciją Europoje?
– Kaip atsakėte į šiuos du klausimus? Pirmiausia apie verslo aplinką Europoje.
– Kaip Z kartos atstovas aš ją vertinu labai nuostabiai. Turime puikių galimybių pritraukti kapitalo. Mūsų industrija Europoje pradeda išgyventi revoliuciją. Aišku, JAV matėme „Huel“ sėkmę, „Unilever“ įsigijo vitamininių guminukų prekės ženklą „Grüns“. JAV gali kelis mėnesius paauginti prekės ženklą ir turi tokias sėkmės istorijas. Tačiau ir Europoje situacija po truputį gerėja. Anksčiau net neturėjome fondų, kurie investuotų į tokio tipo produktus. Europoje atsiranda požiūris, kad reikia inovacijų maisto sektoriuje. Norisi ateiti į parduotuvę ir matyti, kas gali padėti organizmui, kas turi mažiau cukraus.
– O su kuo susitikti norėtumėte?
– Su Dalai Lama. Pagalvojau, kad visi įvardins kažkokius asmenis, kurie dabar formuoja verslo aplinką. Tačiau man pastaruosius keletą metų labai įdomus žmogaus santykis su jo ego. Manau, su Dalai Lama būtų įdomi diskusija įvairiais filosofiniais klausimais.
– Viena iš priežasčių, kodėl patekote į sąrašą, – kartu su kitais akcininkais kuriamas startuolis su prekės ženklu „Cannumo“. Galbūt trumpai papasakokite, kaip gimė šis verslas.
– Esu kilęs iš Vaidotų kaimo, kur gyvena gal 800 žmonių. Mano mama buvo laborantė, o tėtis – langų montuotojas, tai kažkokio finansinio raštingumo neturėjau. Jau aštuoniolikos metų vadovavau pirmai įmonei, tada turėjau savo rinkodaros agentūrą.
Kai visą gyvenimą sieki pinigų, finansinės laisvės ir galiausiai gali sau tai leisti, supranti, kad ten nėra džiaugsmo. Dopaminas, kurį gauni iš pirkinių, yra trumpalaikis, trunka savaitę.
Kai visą gyvenimą sieki pinigų, finansinės laisvės ir galiausiai gali sau tai leisti, supranti, kad ten nėra džiaugsmo. Dopaminas, kurį gauni iš pirkinių, yra trumpalaikis, trunka savaitę.
Tarp 2020 m. ir 2021 m. turėjau nesmagių patirčių. Vartojau alkoholį, narkotikus, buvo daug vakarėlių. Sąmonės pusė tada manęs klausė, ką daryti, jei pinigai nebedžiugina, kur rasti motyvacijos. Mano fizinė pusė sakė, kad gal nėra gerai keturias dienas iš septynių vartoti alkoholį. Dėl to atsirado problemų su žarnynu ir jų vis dar kyla.
Tuo metu dirbome su gamybininkais, ir vienas jų buvo mano kaimynas. Jis man davė paragauti gerųjų bakterijų gėrimo iš plastikinio butelio, kurį gamino. Tai man padėjo.
– Čia ir buvo pradžia?
– Labai labai tolima. Tuo metu turėjome įmonę, kūrėme programinės įrangos startuolius. Tačiau supratau, kad programinės įrangos kūrimas neteikia tiek džiaugsmo. Norėjosi sukurti fizinį produktą. Prieš tai dar dirbau su CBD produktu, pasiteisino mano strategijos, todėl nusprendėme kažką kurti ir toliau.
Tuo metu JAV atsirado gėrimas „PRIME“, prekės ženklui populiarinti buvo naudojami nuomonės formuotojai. Pagalvojau, kad tą galima ir Lietuvoje padaryti, tada eiti į Europą ir JAV. 2021 m. svarsčiau, koks tai žmogus galėtų būti Lietuvoje ir į galvą atėjo atlikėjas Dominykas Ježerys, kuris tuo metu buvo ant bangos. Susitikome su juo ir pristačiau idėją. Jam patiko. Pirminė idėja buvo kurti adaptogeninių grybų tinktūras. Pamačiau, kad tai labai populiaru JAV.
Susiradome tuo metu antrą pagal dydį šio produkto gamyklą JAV, testavome jų produktus. Užsakėme produktą, sudėliojome rinkodaros strategiją, interneto svetainę, užsakėme nuomonės formuotojus. Viskas sudėliota, turime pradėti po trijų savaičių.
Neturėjome daug patirties ir staiga sužinojome, kad mūsų grybų tinktūroms reikia gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Tačiau prieš tai produktą reikia dar notifikuoti. Tai truks bent 3 mėnesius, o produktų JAV jau buvome užsakę apie 5–6 tūkst. vienetų.
Su partneriu Vyčiu nuėjome parūkyti ir tarėmės, ką daryti. Grįžtame į biurą. Ant mano stalo stovi tas fermentuotas gėrimas, kurio davė kaimynas. Sakau, leidžiame šitą. Visi sakė, kad nesąmonė, bet sakiau, kad darom. Susitvarkėme su visokiais tyrimų rezultatais, sukūrėme pakuotę ir paleidome gėrimą „Gėris“. Pirmą mėnesį Baltijos šalyse buvo vienas geriausiai parduodamų produktų iš naujų prekių ženklų.
– Kur gaminamas jūsų produktas?
– Lietuvoje, uogos lietuviškos, tai lietuviškas produktas. Pavyzdžiui, mums būtų daug pigiau uogas pirkti svetur, bet to nedarome. Pavyzdžiui, praėjusi vasara buvo vėsi, tai turėjome bėdų su mūsų poreikių patenkinimu.
– Aš pabandysiu išvardyti keletą šalių, o jūs pasakykite gėrimą, kuris jums asocijuojasi su ta šalimi. Tai gali būti konkretus gėrimo pavadinimas arba jo rūšis. Škotija?
– Alus.
– Vokietija?
– Dar daugiau alaus.
– Italija?
– Vynas.
– JAV?
– „Coca Cola“.
– Prancūzija?
– Šampanas.
– Japonija?
– Sakė.
– Kinija?
– Sakyčiau, įvairūs vaisvandeniai.
– Lenkija?
– Degtinė.
– Lietuva?
– Gira.
– Lietuva gamina nemažai įvairių alkoholinių gėrimų. Balys Karazija Anykščiuose vyną pradėjo gaminti, turime ir kitų didelių bei mažų alkoholinių gėrimų gamintojų, ypač alaus. Tačiau pasauliniu mastu nesame šalis, išsiskirianti konkrečiu gėrimu. Gal tapsime natūralaus raugo gėrimų šalimi?
– Galbūt. Jei žiūrime pasauliniu mastu, tai matome vienintelį konkurentą Jungtinėje Karalystėje. Bet jis turi beveik dešimt kartų mažiau gerųjų bakterinių kultūrų ir yra beveik du kartus brangesnis.
– Kokiose šalyse jau galima išvysti jūsų gėrimą?
– Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje. Greitu metu pasirodysime Prancūzijoje, tada Airijoje. Nuo trečiojo šių metų ketvirčio planuojame atsidurti JAV. Ten eisime ne tik su gėrimu, bet ir su nauju produktu, kuris turės prebiotikų, probiotikų, postbiotikų ir 40 skirtingų skaidulų. Tai bus valgomas produktas.
– Kada naują produktą planuojate pristatyti Lietuvoje?
– Šio ketvirčio pabaigoje. Turime ir pavadinimą, bet neatskleisiu. Gaminsime Lietuvoje. Kol kas į JAV planuojame siųsti produktus, bet gal kada nors bus reikalinga plėtra ir ten, nes būtų sudėtinga didele apimtimi siųsti dėl kainos.
– Jūsų startuoliui dar nėra trejų metų. 2023 ir 2024 m. buvo nuostolingi, o kaip 2025 m?
– 2025 m. lapkritį pradėjome skaičiuoti pelningus mėnesius. Pirmas 2026 m. ketvirtis taip pat buvo pelningas.
– Kalbant apie ateitį, ar turite viziją, kur bus įmonė?
– Žiūrint į dabartinius skaičius, ką pasiekė panašaus tipo verslai per tam tikrą laiką, tai manau, kad 2030 m. mūsų įmonės įvertis gali siekti 1 mlrd. eurų. Bent toks yra mūsų siekis ir tikslas. Tai tikrai nėra sudėtinga matematika. Vien vertinant tai, kaip greitai 1,2 mlrd. įvertį JAV pasiekė funkciniai guminukai „Grüns“.
Manau, kad 2030 m. mūsų įmonės įvertis gali siekti 1 mlrd. eurų.
Bandome bendrauti su pasaulyje žinomais nuomonės formuotojais, kurie gali atverti plačią auditoriją. Tada tie skaičiai nebeatrodo neįmanomi.
Galvojame ir apie kitus produktus, turime keletą idėjų. Yra ne tik žarnyno mikrobioma, bet ir odos, burnos mikroflora. Tam irgi būtų galima kurti įvairių produktų.
– Minėjote, kad 2030 m. tikslas – 1 mlrd. eurų. O jei dabar kažkas ateitų su maišu pinigų, ar parduotumėte verslą?
– Ne. Tačiau niekas dar to maišo neatnešė, tad lengva kalbėti. Be to, tai būtų ne mano vieno sprendimas, bet ir kitų akcininkų. Vis dėlto manau, kad dabar tobulas metas mūsų verslui, kada visi kalba apie žarnyno svarbą.
– Kokia dabar įmonės vertė?
– Po paskutinio investicijų pritraukimo įmonė buvo įvertinta 3 mln. eurų. Dabar rengiame dar vieną investicijų pritraukimo etapą ir tikimės, kad įmonės įvertis pasieks 20 mln. eurų. Bandome pritraukti 3 mln. eurų. Kol kas visi fondai reaguoja gerai. Einame per didelius fondus, kurie yra JAV, kurie ne tik investuotų, bet ir turėtų ryšių.
– Ar atsimenate sunkiausią dieną jūsų darbe, o gal periodą?
– Pusmetis, kai atsisakiau alkoholio. Turiu polinkį į priklausomybes. Dabar alkoholio nevartoju jau trejus metus. Tačiau prieš tai buvo sunkus periodas išeiti iš viso to, nes reikėjo suprasti, kas yra tas Mykolas. Tas mano pirmasis pusmetis kaip tik ir buvo „Cannumo“ pradžia.
– Jei įmonėje galėtumėte turėti vieną darbuotoją ir jums jis visus metus nieko nekainuotų, koks tai būtų darbuotojas?
– Norėčiau, kad įmonei paaugus turėtume terapeutą. Manau, tai galėtų tikrai padėti įmonės rezultatams. Pavyzdžiui, JAV didžiosios bendrovės turi savo psichoterapeutus. Dirbdamas matai, kada žmonėms geresni ar prastesni etapai ir nuo to keičiasi jų rezultatai.
– Esate jaunas verslininkas, ar kalbantis su partneriais susiduriate su neigiamu požiūriu į tai?
– Anksčiau taip. Kai 18 metų vadovavau įmonei, atvykau į vieną didelę Lietuvos įmonę pardavinėti paslaugų, vilkėjau šortus ir marškinėlius. Ten kabinete sėdėjo penki kostiumuoti vyrai, jie sakė, ką čia darai. Dabar to jau nebėra. Lietuva nėra didelė, viskas vyksta per du rankos paspaudimus. Todėl visi jau bendrauja kaip lygus su lygiu.
Lietuva nėra didelė, viskas vyksta per du rankos paspaudimus. Todėl visi jau bendrauja kaip lygus su lygiu
– Kiek svarbu įmonės vadovui pačiam gyventi idėja, kurią jis parduoda?
– Labai svarbu. Vienas iš dažniausių klausimų man, ar aš pats vartoju mūsų kuriamą gėrimą. Kaip aš galėčiau nevartoti gėrimo, kurį parduodu. Esu pagalvojęs, kad jei vėl pradėčiau vartoti alkoholį, propaguoti naktinį gyvenimą, tai būtų nesąmonė. Prekės ženklas yra tiek stiprus, kiek stipri jo komanda ir kiek ji gali atliepti vertybes, kurias deklaruoja.
– Kažkada minėjote, kad norite tapti prezidentu. Ar vis dar norite?
– Nebe. Per trumpą gyvenimą esu bendravęs su ne vienu politiku. Kažkaip anksčiau labai idealizavau prezidentą. Kad viskas sąžininga, viskas teisinga. Man ši idėja kilo būnant 15 metų ir važiuojant autobusu. Turbūt ši idėja kilo todėl, kad tuo metu tai atrodė aukščiausia pozicija, kokią gali pasiekti žmogus. Pajuokaujant: jei pašauktų tauta, tada yra kitas dalykas, tauta turi rinkti prezidentą ir jį pašaukti, o ne pats žmogus.
– Pabaigoje – jeigu turėtumėte stebuklingą lazdelę ir galėtumėte sugalvoti norą, koks jis būtų?
– Norėčiau, kad kiekvienas žmogus pajaustų, ką reiškia mylėti. Ne iš išskaičiavimo, bet tikrai nuoširdžiai mylėti. Nebūtinai kalbu apie romantinę meilę. Tiesiog pajausti, kad kažkas tave labai nuoširdžiai myli. Tai yra esmių esmė ir nieko daugiau gyvenime nereikia. Visi pinigai, verslai, darbai, palyginti su tuo, kas yra širdyje, yra niekas.
