Laidotuvių kainynas: vieniems pakanka karsto už 60 eurų, kiti renkasi dizainerį ir tūkstančio žiedų vainiką

Netekus šeimos nario, artimiesiems tenka įveikti emocinius sunkumus, rūpintis laidotuvėmis. Pastebima, jog keičiasi ir tradicijos – dažniau norima velionį kremuoti, o šarvojimo salėje būnama tik iki pusdienio. Kinta ir laidotuvių kaina – Šilalėje žmogų galima palaidoti ir už 600–800 eurų, tačiau sostinėje suma siekia 1,5–3 tūkst. eurų.

Įkainiai nedidėjo penkerius metus

Šilalėje įsikūrusios laidojimo įmonės „Gedmina“, kurios akcijos priklauso rajono savivaldybei, direktorius Donatas Grigalis sakė, kad teikia beveik visas laidotuvėms reikalingas paslaugas.

„Jeigu kažkokių paslaugų mes neteikiame, pasirūpiname, kad jos būtų suteiktos, pavyzdžiui, pakviečiame karsto nešikus iš Tauragės, giedotojus. Kai artimieji nori, mes patarpininkaujame. Įmonėje turime darbuotojų, tinkamą transportą, vykstame į įvykio vietą ar į namus, pagal policijos iškvietimą, esame laimėję konkursą vežti ekspertizei“, – sakė D. Grigalis.

Pasak jo, pagal higienos normas kūną morge galima laikyti iki 7 parų.

„Suteikiame sanitarinį mirusio kūno paruošimą – mes nedarome jokių skrodimų ar kažkokių intervencijų, tik sutvarkome žaizdas, maudome visą kūną. Pasirūpiname higiena: plaukus kerpame, apskutame, moterims įdedame tamponus, jeigu reikia. Tada ištepame kūną specialiu aliejumi, aprengiame rūbelius ir pašarvojame, kur nori. Nebūtinai mūsų salėse – dažnai vežame į bendruomenių sales“, – pasakojo D. Grigalis.

Anot vadovo, laidojimo paslaugų įkainius įmonėje nustato rajono taryba.

„Mūsų įkainiai tikrai nesikandžioja. Mano nuomone, jie yra vieni iš mažiausių. Paskutinį kartą taryba kėlė mums įkainius 2018 metais, o dabar 2023-ieji. Pavyzdžiui, turime salę apie 100 kvadratų, kur įrengtas atskiras giminių kambarėlis, virtuvėlė, 100 kėdžių, suremontuota, bet [salė] antrame aukšte. Su mokesčiais mūsų salė kainuoja 55 eurus parai. Mano nuomone, tai yra gana pigu“, – sakė pašnekovas.

Kaip teigė D. Grigalis, įmonei karstus tiekia kelios įmonės, tad žmogus gali pasirinkti.

„Mes turėjome net ir po 60 eurų karstų iš presuoto popieriaus. Plius minus įprasto karsto kaina būna 200–500 eurų, nors turime ir už 1 000 eurų, vis nuperka. Kai žmogus socialiai sunkiai verčiasi ir reikia taupyti, tai mes ir į 500–600 eurų drąsiai įsitenkame ir viską tvarkingai padarome. Šiaip žmonės vidutiniškai sumoka 600–800 eurų“, – vardijo direktorius.

Anot jo, atskirai artimieji dar moka kunigui, giedotojams, už maitinimą.

„Turbūt visi žmonės skaičiuoja pinigėlius, bet aš asmeniškai ne vieną kartą girdėjau, darbuotojai irgi paliudija, kad artimieji, kurio namiškis numirė, pasako, kad žmogus per gyvenimą užsidirbo geresniam karstui, gražiam kostiumui. Pavyzdžiui, sąmoningai renka net brangesnį, negu mes galėtume pasiūlyti standartinį variantą. Manau, tokių atvejų yra 20 proc.“ – minėjo D. Grigalis.

Dauguma šarvoja vieną parą

Pašnekovas svarstė, kad apskritai žmonės labai skaičiuoja pinigus ir taupo.

„Didžioji dalis vis dėlto skaičiuoja, derasi, skambina mums, konkurentams. Pavyzdžiui, kai reikia organizuoti parvežimą iš Kauno, mes padarome nuolaidą, nes po to perka karstą, rūbelius. Geriau mažiau uždirbti, negu išvis prarasti klientą. Laisva rinka vis tiek sureguliuoja kainas“, – teigė direktorius.

D. Grigalo pastebėjimu, per pastaruosius 3-ejus metus išaugo kremavimo paslaugos poreikis, tačiau kremuojant kaina didėja.

„Arba prieš kremavimą pašarvoja salėje, arba po kremavimo. Tai vėl salėje viskas kainuoja. Karstas kainuoja, kremavimui perka žymiai prabangesnį karstą. Tada vežame kremuoti, kainuoja vežimo paslauga, pats kremavimas, vėl parvežti kainuoja ir reikia palaidoti. Pati paslauga iškasti duobelę yra pigesnė. Viską sudėjus, vis tiek tiems, kurie veža kremuoti, finansiškai kainuoja daugiau, tai yra tik tradicijų klausimas“, – sakė vado.

Anot jo, būta atvejų, kai paimtas kūnas iškart vežamas kremuoti, o tada keliauja į kapines.

„Be abejo, žmogui kainuotų pigiau. Pati kremavimo paslauga kainuoja apie 300 eurų plius nuvežimas. Mes visą laiką veždavome į Kėdainius, o nuo praeitų metų liepos vežame į Klaipėdą, tai šiek tiek arčiau ir žmogui tada pigiau. Nuvežimas maždaug kainuoja 100 eurų, tada po kremavimo, kad būtų garbingiau ir pagarbiau, perka specialią medinę urną, kuri dar kainuoja apie 80–100 eurų. Kai viską sudedi, papildomai yra 500–600 eurų. Tai bendra kaina siekia nuo 1,5 tūkst. eurų“, – sakė D. Grigalis.

Jis pastebėjo, kad per dešimtmetį keitėsi ir laidotuvių tradicijos.

„Vidutiniškai žmonės mirusįjį laikydavo apie dvi paras. Šiuo metu maždaug 90 proc. mirusiųjų yra laikomi vieną parą. Turėjome a. a. teisėją, jį palaidojo po 2,5 paros. Visi buvo nustebę, kad šitaip ilgai buvo šarvojamas, nors prieš 10 metų buvo visiška norma“, – teigė pašnekovas.

Nori daugiau patogumo, prabangos

Pasak jo, artimieji vis labiau nori aukštesnės paslaugos kokybės – už tai būna nusiteikę mokėti daugiau.

„Aš leidžiu sau daryti prielaidą, kad žmonėms pinigėlių pakanka, bet jie nori už juos labai aukštos paslaugų kokybės: tobulai išlygintos staltiesės, klausė, kodėl nėra padėta kavos aparato. Sako, mes sumokėsim, tegul būna – labai nori patogumo, komforto. Prašo, kad automobilis, kuris veža karstą, būtų prabangus. Nežinau, ar čia blogai, ar gerai, bet žmonės labai reiklūs“, – sakė laidojimo įmonės direktorius.

Pasak jo, bent keletą kartų per metus Šilalėje pasitaiko atvejų, kai artimieji per laidotuves nori „pasirodyti“ prieš giminaičius ar draugus, kad nupirko prabangų, gražų karstą.

„Esu matęs vainiką iš 1 000 rožių žiedų. Kviečia dizainerį į salę, kai kuriems reikia išorinės pompastikos. Vieni į maldą nukreipia dėmesį, į atsisveikinimą, liūdesį, ašaras, bet kitiems reikia tų pompastinių dalykų“, – kalbėjo D. Grigalis.

Tačiau būna ir situacijų, kai reikia tilpti į savivaldybės skiriamą beveik 400 eurų pašalpą, bet jų nepakanka. Pašnekovo teigimu, nepasiturintiesiems padeda ir seniūnas – jis gali pateikti prašymą savivaldybei, kuri skiria papildomus 150–200 eurų. Pasitaiko atvejų, kai ir įmonei reikia būti lanksčiai – artimieji ne visada iškart turi užtektinai pinigų.

„Mes dabar pildome tokį užsakymo lapą, kai žmonės paprašo palaukti keletą dienų po laidotuvių. Neseniai turėjome tokį klientą, kuris sakė, kad mes turime lygiai 400 eurų, o reikia viską padaryti nuo A iki Z. Būna, iškart matau, kad pinigėlių trūks, nes karstą išsirenka prabangesnį. Mes tiesiog palaukiame. Per laidotuves dažniausiai giminaičiai paaukoja pinigų ir namiškiai atsiskaito po to. Esame laukę ir savaitę“, – prisiminė D. Grigalis.

Tačiau mėginama ir apsisaugoti – jeigu žmogaus asmeniškai nepažįsta, užpildo užsakymo lapą, pasirašo, klientui liepia ant lapo nuskenuoti asmens dokumentą, kad nesugalvotų apgauti.

„Liepos mėnesį bus 10 metų, kai dirbu šioje įmonėje, tai dar nė vieni neapgavo. O kad reikia palaukti pinigėlių, tai gana dažnas reiškinys. (...) Žinau, kad kai kuriose savivaldybėse yra sudarytos sutartys su laidojimo namais. Pas mus tokios sutarties nėra, visa atsakomybė už vienišo asmens laidojimą tenka tos teritorijos seniūnijai ir jie turi suorganizuoti laidotuves“, – sakė D. Grigalis.

Vilniuje laidotuvės kainuoja daugiau

Sostinėje esančios laidojimo paslaugų įmonės „Lakrima“ direktorė Vilija Mickutė-Šimėnė LRT.lt komentavo, kad teikia visas laidojimo paslaugas.

„Velionio kūną balzamuojame, nuprausiame, aprengiame bei pagrimuojame – paruošiame šarvoti. Suorganizuojame duobės kasimą, kapavietės suformavimą, transportavimą bei visas paslaugas, kurių pageidauja artimieji“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, didelio išlaidų skirtumo tarp kremavimo ir įprasto šarvojimo nepastebima.

„Abiem atvejais reikalingos labai panašios paslaugos. Kremuojant pigiau kainuoja duobės kasimas, nereikia karsto nešimo paslaugos, tačiau vis tiek reikalingas karstas vežant kremuoti bei urna laidojant. Šiuo metu laidotuvėms reikėtų turėti nuo 1 500 iki 3 000 eurų. Viskas priklauso nuo užsakomų paslaugų. Vieni artimieji turi mažiau lėšų, renkasi kuklesnes laidotuves, kiti gali skirti didesnę sumą“, – teigė V. Mickutė-Šimėnė.

Pastebima, kad ir tradicijos keičiasi – vis dažniau artimieji velionį šarvoja pusdienį arba atsisveikina su urna kelias valandas.

„Dažniausiai artimieji laidotuvėms nori išleisti kuo mažiau pinigų, tačiau tikrai ne visi. Mes su prabangiomis laidotuvėmis susiduriame rečiau, nes mūsų šarvojimo salės nėra pritaikytos dideliam skaičiui žmonių“, – sakė pašnekovė.

Kreipiasi pašalpos į savivaldybę

Utenos rajono savivaldybės administracijos ryšių su visuomene atstovė Lolita Kaminskienė LRT.lt teigė, kad laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Šiemet BSI siekia 49 eurus, tad artimieji gauna 392 eurų laidojimo pašalpą. Iki praėjusių metų pabaigos laidojimo pašalpa buvo 368 eurai.

„Dėl prašymo reikia kreiptis į savo arba mirusiojo asmens paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Jeigu mirusiojo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą. Utenos rajono savivaldybės gyventojai turi kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių arba prašymą pildyti per informacinę sistemą www.spis.lt“, – sakė L. Kaminskienė.

Anot jos, sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo priimamas ir nurodytas laidojimo pašalpos dydis išmokamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir reikalingų dokumento pateikimo dienos. Jeigu prašymas laidojimo pašalpai gauti pateikiamas penktadienį ar prieššventinę dieną po pietų, laidojimo pašalpa išmokama artimiausią darbo dieną.

Jei mirė žmogus, kuris neturėjo artimųjų, jis laidojamas savivaldybės lėšomis.

„Savivaldybės lėšomis gali būti laidojami [gyventojai], kai nėra galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, ir laidojamas asmuo nuolat gyveno savivaldybėje. Taip pat kai asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau savivaldybės teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas, ar asmens palaikai nenustatytos tapatybės, tačiau savivaldybės teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas“, – komentavo atstovė.

Per praėjusius metus Utenos rajone gyventojams išmokėtos 702 laidojimo pašalpos.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė sakė, jog praėjusiais metais išmokėta 255,8 tūkst. eurų už 727 mirusius asmenis.

„Išmokėta 5 tūkst. eurų už 2 mirusiųjų palaikų pargabenimą ir palaidojimą Lietuvoje. Savivaldybės lėšomis 2023 m. palaidoti 3 asmenys, tam skirta 2,6 tūkst. eurų“, – vardijo L. Bukauskienė.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zimblienė komentavo, jog praėjusiais metais rajone išmokėtos 664 laidojimo pašalpos, kurių bendra suma siekė kiek daugiau nei 34 tūkst. eurų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė sakė, jog praėjusiais metais dėl vienkartinės pašalpos kreipėsi 2 222 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Skiria paramą ir palaikams iš užsienio parvežti

Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas LRT.lt sakė, kad dėl vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo – tiek fizinis, tiek juridinis, kuris organizuoja laidotuves, – turi kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Anot jo, per 2022 metus tokios išmokos buvo skirtos 6 120 asmenų.

Pasak G. Grubinsko, būna skiriama parama ir mirusiųjų užsienyje palaikams parvežti, jei parvežimą organizavusio asmens vidutinės pajamos arba pajamos vienam asmeniui, jeigu yra vienas iš bendrai gyvenančių žmonių, neviršija 441 euro.

„Parama skiriama faktinėms palaikų parvežimo išlaidoms padegti, bet ne daugiau kaip 2 484 eurai. Teisę į paramą palaikams parvežti turi asmenys, kurie su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimi giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija) arba svainystės santykiais tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių“, – teigė specialistas.

Pasak pašnekovo, dėl paramos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į šią paramą atsiradimo dienos į savo arba mirusiojo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Per 2022 metus šia parama pasinaudota 15 kartų.

Kaip teigė pašnekovas, savivaldybės lėšomis laidojami vieniši ir nenustatytos tapatybės asmenys.

„Tai savivaldybei per metus kainuoja maždaug 30 tūkst. eurų. Į paslaugas įeina mirusiųjų paruošimas kremuoti, vežimas kremuoti, kremavimas, palaikų laikinas saugojimas ir palaidojimas. Urnos laidojamos vieną kartą per ketvirtį“, – sakė G. Grubinskas.