Lietuvos inovacijų indeksas šiemet siekia 86,6 proc. ES vidurkio – per metus padidėjo 1,9 punkto, rodo naujausia Europos Komisijos (EK) Europos inovacijų švieslentė.
Lietuva ir toliau priskiriama vidutinių inovatorių grupei bei išlaikė 18-ąją vietą, penktadienį pranešė Inovacijų agentūra.
Latvija švieslentėje užima 25 vietą, o Estija – 11 vietą, ji priskiriama stiprių inovatorių grupei. Europos inovacijų švieslentės viršūnėje – Švedija, Danija ir Nyderlandai.
Nuo 2019 metų Lietuvos inovacijų indeksas augo 19,7 punkto – tai antras sparčiausias augimas ES. Pagal šį tempą Lietuvą kiek lenkia tik Estija – vos 0,1 procentinio punkto. Abi šalys pastaraisiais metais demonstravo sparčiausią inovacijų pažangą ES.
Inovatorių kategorijoje Lietuva pakilo iš 16-os į 11-tą vietą ES. Tam didžiausios įtakos turėjo išaugęs produktų inovacijas diegiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, teigia ministerija.
„Europos Komisijos vertinimas rodo, kad Lietuva jau turi tvirtą inovacijų pamatą – talentus, skaitmenines kompetencijas ir vis aktyviau inovacijas diegiančias įmones. Kitas žingsnis – šį potencialą paversti didesne ekonomine verte. Turime skatinti verslą daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei padėti įmonėms sėkmingiau komercializuoti sukurtas inovacijas“, – pranešime teigė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.
Tarp sparčiausiai augančių sričių išlieka skaitmenizavimas – debesų kompiuterijos sprendimų naudojimas per metus išaugo 82,9 punkto, o investicijos į informacines technologijas – 38,6 punkto.
Didžiausias iššūkis Lietuvai išlieka verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) – jos sudaro tik 26,7 proc. ES vidurkio – pagal šį rodiklį šalis užima 23-ią vietą. EK vertinimu, šalies įmonės dažniau perima ir pritaiko jau sukurtas technologijas nei pačios jas kuria.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad Lietuva yra aplenkusi dalį regiono valstybių, tačiau iki lyderių dar turi pasitempti.
„Lietuva regione užima tarpinę poziciją – jau lenkia dalį kaimyninių valstybių, tačiau iki pažangiausių Šiaurės Europos ekonomikų dar turi įveikti reikšmingą atstumą. Suomijos, kuri išlieka tarp Europos inovacijų lyderių, pavyzdys rodo, kad aukštas produktyvumas, konkurencinga pramonė ir didelė pridėtinė vertė kuriami nuosekliai investuojant į mokslą, technologijas ir inovacijas. Estija taip pat yra geras pavyzdys – šiandien ji jau priklauso stipriųjų inovatorių grupei ir viršija ES inovacijų vidurkį“, – pranešime sakė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK tikisi, kad naujoji Vyriausybė ryšis sprendimams, kurie skatins verslo investicijas ir leis Lietuvai sparčiau mažinti atotrūkį nuo Europos inovacijų lyderių.
„Tam būtina didinti verslo investicijas į MTEP, spartinti technologijų komercializavimą, skatinti pažangių technologijų diegimą pramonėje, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti stabilią investicinę aplinką. Ne mažiau svarbu sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms reinvestuoti uždirbtą pelną į augimą, produktyvumą ir inovacijas“, – rašoma LPK pranešime
EK, sudarydama inovacijų švieslentę, kasmet vertina valstybių inovacijų sistemas pagal daugiau kaip 30 rodiklių – nuo žmogiškojo kapitalo ir mokslinių tyrimų sistemos iki verslo investicijų, skaitmenizacijos, intelektinės nuosavybės ir inovacijų poveikio ekonomikai.
