Statistikos departamento duomenimis, vėl auga alkoholio vartojimas: pernai vidutinis lietuvis išgėrė maždaug litru daugiau grynojo alkoholio nei užpernai. Parlamentaras Aurelijus Veryga siūlo alkoholinių gėrimų etiketes žymėti panašiai kaip cigarečių pakelius – esą ir alkoholio etiketė turi ne vilioti, o informuoti pirkėją apie sukeliamą žalą. Idėjos priešininkų teigimu, tai pirkimų nesumažintų, o verslui kainuotų milijonus papildomų investicijų.
Europos Sąjunga svarsto, kad alkoholio gamintojai etiketėse privalėtų pateikti daugiau informacijos – nurodytų jo kaloringumą, sudėtį ir ar gėrimas natūralus, ar mišinys. Anksčiau Bendrijoje kelta idėja, kad alkoholinių gėrimų etiketėse reikėtų nurodyti ir žalą sveikatai. Bet plataus palaikymo tarp šalių tai nesulaukė.
Be reikalo, sako A. Veryga, ir siūlo Lietuvai savo iniciatyva pradėti ženklinti alkoholį.
„Turėtų būti įspėjimai apie galimą žalą. Pavyzdžiui, apie tai, kad vartojimas sukelia vėžinius susirgimus: moterims krūties vėžį, vyrams – skrandžio, kitų lokalizacijų onkologinius susirgimus“, – kalba A. Veryga.
Politikas pavyzdžiu pateikia organizacijos „Eurocare“ anksčiau pristatytus alkoholio etikečių ženklinimo būdus. Jais būtų tekstu ir nuotraukomis primenama nevairuoti išgėrus ar neparduoti alkoholio nepilnamečiams. Perspėjama apie alkoholio žalą nėščiosioms bei jo sukeliamą priklausomybę.
„Turime precedentą su tabako gaminių žymėjimu – kažkas panašaus, matyt, galėtų persikelti ir ant alkoholinių gėrimų“, – galvoja A. Veryga.
Alkoholio gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka teigia – tai nieko nepakeistų.
„Mes nematom ir neturim duomenų, kad vien paveiksliuko uždėjimas savaime atgraso žmogų nuo vartojimo arba kažkaip paskatina nebeįsigyti to produkto“, – sako jis.
Prieš 6 metus ant cigarečių pakelių atsiradę tokie vaizdai davė naudos, įsitikinęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas.
„Tos vaizdinės priemonės yra tikrai labai efektyvios, tikrai atkreipiančios visuomenės dėmesį ir matome, kad tikrai tai puikiai pasiteisino, žvelgdami į pastarųjų metų statistiką ir atliktus tyrimus, mes matome, kad tikrai tradicinių tabako gaminių vartojimas ženkliai mažėjo“, – komentuoja NTAKD atstovas Gintaras Karanda.
Bet augo kaitinamųjų tabako gaminių ar elektroninių cigarečių vartojimas. Vis dėlto šį pokytį Gintaras Karanda taip pat sieja su vaizdais ant cigarečių pakelių – esą renkamasi tai, kur tokio ženklinimo nėra.
Vienos didžiausių Baltijos šalyse alkoholinių gėrimų gamintojos vadovas sako, niekas pasaulyje neturi A. Verygos minimų alkoholio etikečių reikalavimų. Ir bando skaičiuoti, kiek toks sprendimas kainuotų.
„Vienai gamybos linijai tokia etiketavimo įranga kainuoja nuo 300-400 tūkst. eurų. Turime apie keliolika gamybos įmonių, tai mums vien įrangos pritaikymas galėtų 4, 5, 6 ir daugiau milijonų eurų kainuoti“, – teigia „MV Group“ generalinis direktorius Algirdas Čiburys.
Be to, pasak A. Čiburio, toks sprendimas apribotų tiek prekybą užsienio produkcija, tiek vietiniams gamintojams.
„Lietuvos rinka yra santykinai maža. Ir taip, kai kuriuos produktus mes galėtume gaminti tik Lietuvos rinkai, bet kai kurių tiesiog nebegalėtume tęsti gamybos, nes tai būtų ekonomiškai nebenaudinga“, – sako A. Čiburys.
Statistikos departamento duomenimis, alkoholio vartojimas vėl augo. Vidutiniškai lietuvis pernai suvartojo per 12 litrų gryno alkoholio. Tai beveik litru daugiau nei užpernai.
