ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.
Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.
Šis klausimas yra labai skubus, nes Europai gresia ribotas energijos tiekimas žiemą, Rusijai sumažinus dujų tiekimą, kaip manoma, keršijant ES už pastarosios sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Susitarimas dėl viršutinės dujų kainos ribos atvertų kitas priemones, kurioms jau yra uždegta žalia šviesa, pavyzdžiui, bendriems dujų pirkimams ir naujam dujų kainų lyginamajam indeksui. Visgi šios priemonės priklausys nuo to, ar bus pasiektas susitarimas dėl dujų kainų viršutinės kainos.
Europos Komisija yra pasiūliusi 275 eurų už megavatvalandę viršutinę ribą, kurią daugelis ES šalių laiko per didele.
Be to buvo nustatytos sąlygos, kurias šalys laiko nepasiekiamomis, įskaitant reikalavimą, kad „lubos“ būtų aktyvuotos tik tuo atveju, jeigu dujų kaina bent dvi savaites viršytų minėtą lygį, o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaina tuo pat dviejų savaičių laikotarpiu 10 dienų viršytų 58 eurus.
Kitos ES šalys, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, pernelyg nelanksčias kainų „lubas“ laiko grėsme tiekimui, nes tokia kainų riba tiekėjus gali paskatinti dujas tiekti pelningesnėms Azijos rinkoms, o ne Europai. Vis dėlto užkulisiuose kalbama, kad net uoliausios priešininkės gali sutikti su kompromisu nustatyti žemesnę nei 200 eurų už megavatvalandę ribą, to ir siekia Lietuva.
Vokietijos vicekancleris sako, kad Berlynas nėra prieš mažas dujų kainas, bet bijo, kad norėdama gero Europa gali sau pasidaryti meškos paslaugą – likti be dujų.
„Įsivaizduokite, prekybos centras deda sviestą ar miltus į lentyną, tikėdamasis, kad bus paklausa. Taip nustatoma kaina. Tačiau pirkėjams pareiškus, kad visos kainos už produktus nemokės, jų tiekimas kuriuo nors metu gali sustoti“, – sako Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Berlyno nuogąstavimai nėra nepagrįsti, Europai išties nelengva rasti alternatyvų rusiškoms dujoms, o dabar ir Kataras, iš kurio Europa planavo didinti dujų importą, grasina, kad kaltinimai Katarui dėl Europos Parlamento narių papirkinėjimo, gali turėti įtakos šiems planams.
Kai kurie ministrai teigė dabar svarstą daug žemesnę ribą.
„Manau, kad 188 (eurai už megavatvalandę) pasiųstų teisingus signalus rinkoms“, – pažymėjo Graikijos energetikos ministras Kostas Skrekas.
„Spaudimas pasiekti susitarimą šiandien yra didelis, ir aš esu įsitikinęs, kad galime pasiekti kompromisą“, – pridūrė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Riina Sikkut.
