Finansų ministerija tikslina teikiamą projektą dėl naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. Siūloma apmokestinti atskirus NT objektus, o ne bendrą jų verčių sumą. Vidutiniškai per metus gyventojams tektų susimokėti 14 eurų.
„Sulaukėme per 30 įvairiausių pasiūlymų iš suinteresuotų pusių, iš visuomenės. Vasarą buvome pateikę pirminį projektą, sulaukėme daug pastabų. Atsižvelgdami į pastabas, pakoregavome įstatymo projektą.
Manau, jis tapo socialiai jautresnis. T.y., pusė pirmo būsto savininkų NT mokesčio nemokės. Taip pat socialiai remtini asmenys ir pensininkai galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, jei tokį prašymą pateiks“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Paklausta, ar augančių palūkanų kontekste yra laikas kalbėti apie NT mokestį, G. Skaistė atsakė, kad iki jo įsigaliojimo dar būtų laiko pasiruošti.
„Turbūt mokesčiams vienaip ar kitaip visada yra netinkamas laikas, bet pirmi mokėjimai būtų 2026 metais. Reiškia, kad iki realaus mokėjimo yra gana ilgas laikotarpis ir tikrai būtų galimybių prie esamos situacijos prisitaikyti ir pasiruošti“, – pažymėjo finansų ministrė.
Kaip aiškina ministerija, savivaldybės, gaudamos gyventojų mokamą mokestį, turėtų daugiau galimybių plėsti jiems teikiamas švietimo, sveikatos, socialines ir kitas viešąsias paslaugas.
Taip pat skaitykite
Siūloma, kad asmuo už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas).
Reiškia, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama, nurodo ministerija.
„Ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bazės plėtra buvo nuolatinė įvairių tarptautinių institucijų rekomendacija Lietuvai. Manau, kad šis sprendimas yra tvirtas žingsnis į tą pusę, kurią mums rekomenduoja visos tarptautinės institucijos“, – pažymėjo G. Skaistė.
Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų, mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei, viršijančiai dvi medianas, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
„Pirmoji mediana reiškia, kad pusei žmonių pirmasis būstas būtų neapmokestintas. Reiškia, taikomas 0 proc. tarifas. Nuo pirmos medianos iki antros medianos būtų taikomas 0,06 proc. tarifas. Virš dviejų medianų vertės kiekvienoje savivaldybėje pirmasis turtas būtų apmokestintas 0,1 proc. tarifu.
Antras ir paskesnis būstas būtų apmokestintas nuo 0,1 iki 1 proc. tarifu. Tarifus nusistatytų kiekviena savivaldybė savarankiškai, pagal įstatyme nustatytus kriterijus, kurie yra įvardijami“, – sakė G. Skaistė.
„Visos NT vertės yra išrikiuojamos į vieną eilę ir vidurinė vertė yra mediana. Iki vidurinės vertės būtų taikomas nulinis tarifas. Reiškia, pusė būstų paprasčiausiai būtų tiesiog neapmokestinama. Tuomet ta vertė dauginama iš dviejų. Jeigu vidurinė vertė Vilniuje, tarkime, yra 60,1 tūkst., tai tarp 60,1 tūkst. ir 120,2 tūkst. eurų vertės, pagal Registrų centro vertinimą, būtų taikomas 0,06 proc. tarifas. O virš 120 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc. tarifas“, – paaiškino ministrė.
Anot ministerijos, pirmosios NT mokesčio deklaracijos, pagal pakeistą modelį, gyventojus pasiektų 2026 metais.
„Pirmo būsto apmokestinimo tarifų skalė yra išdėliota pagal medianas. Reiškia, pagal vidurinę kiekvienos savivaldybės turto vertę. Kiekvienoje savivaldybėje vidurinė vertė skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų.
Kaip minėtina, vertinimas atliekamas ne pagal komercinę turto vertę, kaip žmonės kartais linkę vertinti pagal savo sandorius, bet pagal Registrų centro masinio vertinimo būdu atliktą vertinimą“, – aiškino G. Skaistė.
Jeigu įstatymo pataisos būtų priimtos, visas – tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties – NT mokestis būtų įskaitomas tik į savivaldybių biudžetus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu komercinio NT mokesčio pajamos keliauja į savivaldybių biudžetus, o gyvenamojo NT – į valstybės biudžetą.
Mokesčio suma priklausytų nuo savivaldybės
Ministerija skaičiuoja, kad mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą šalyje vidutiniškai siektų apie 14 eurų per metus.
„Vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų per metus. Deklaracijas ir mokėtiną mokestį suformuotų VMI, gyventojams nereikėtų deklaruoti savo turimo turto, tiesiog iš RC būtų paimami duomenys, suformuojama deklaracija, atsiunčiama, gyventojui beliktų susimokėti pateiktą mokestį“, – paaiškino ministrė.
Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų, būtų neapmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos – 60,1 tūkst. eurų.
Konkreti mokesčio suma priklausytų nuo atskiros savivaldybės NT verčių medianos. Įvertinus administravimo kaštus, siūloma, kad nuo mokesčio gyventojas būtų atleistas, jei mokėtina mokesčio suma neviršytų 5 eurų.
Įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo Registrų centro NT masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo pakeitimais savivaldai būtų suteikiama daugiau teisių sprendžiant dėl lengvatų taikymo bei konkretaus mokesčio tarifo nustatymo įstatymo numatytose ribose.
„Tai yra naujas ir tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, sustiprinantis jų finansinį savarankiškumą. Kadangi pirminiame pakete buvo tiek savivaldybių skolinimosi galimybių plėtra, tiek NT mokesčio modelis, skolinimosi galimybės jau yra pasiekusios Seimą.
Tai yra antras sprendimas, susijęs su tuo pačiu Finansinio savarankiškumo stiprinimo paketu. Kadangi vienu sprendimu numatomos papildomos galimybės skolintis, kitu sprendimu yra sudaromos galimybės savivaldybėms susirinkti daugiau pajamų“, – komentavo finansų ministrė.
Skaičiuojama, kad iš mokesčio būtų galima surinkti nuo 18 iki 103 mln. eurų priklausomai nuo savivaldos pasirinkto tarifo kitam nekomerciniam turtui (0,1–1 proc.).
Finansų ministerijos teigimu, patikslintas įstatymo projektas Seimą galėtų pasiekti pavasario sesijoje.
LRT.lt primena, kad šiuo metu NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1,4 mln. NT savininkų.
