Kitų metų vasarą prekybos tinklams bus uždrausta neatlygintinai pirkėjams dalinti labai plonus maišelius. Estijoje veikiantis prekybos tinklas „Rimi“ taiko 5 centų maišelio mokestį. Kiek maišeliai galėtų kainuoti Lietuvoje, prekybininkai sako dar neapsisprendę.
Nuo 2023 metų liepos 1 d. parduotuvės privalės iš klientų imti mokestį už labai lengvus plastikinius maišelius, kuriuos žmonės įprastai naudoja daržovėms, vaisiams, riešutams pakuoti.
Išimtis bus daroma tik labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, į kuriuos būtų pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai.
LRT.lt kreipėsi į 5 didžiausius maisto prekybos tinklus Lietuvoje, kokia kitąmet galėtų būti labai plonų maišelių kaina.
„Rimi“ – spręsime, ar taikyti Estijos praktiką
Estijoje veikiantis prekybos tinklas „Rimi“ už labai ploną plastikinį maišelį prašo 5 centų, tačiau ar tokia pat kaina bus nustatyta ir Lietuvoje, įmonės atstovai sako kol kas nežinantys.
„Įgyvendindami „Rimi Baltic“ bendrovės Plastiko mažinimo strategiją, labai lengvus plastikinius maišelius savo pačių iniciatyva jau kelerius metus apmokestiname Estijoje esančiose parduotuvėse ir išties turime sukaupę nemažai patirties, kaip tai organizuoti.
Šioje šalyje buvo pasirinktas sprendimas mažuosius maišelius pardavinėti analogiškai kaip ir didžiuosius pirkinių krepšius. Jie kainuoja 5 centus ir kaip kitos prekės turi skaitmeninius kodus, skenuojamus kasoje. Tokiu būdu pirkėjai savo nuožiūra sprendžia, ar jiems iš tiesų būtina įsigyti vienkartinį maišelį, ar galima pasinaudoti savo daugkartiniu maišeliu.
Artimiausiu metu pradėsime pasiruošimą naujojo įstatymo įgyvendinimui Lietuvoje ir spręsime, ar taikyti Estijos praktiką, ar eiti kitu keliu ir kokią maišelių kainą nustatyti“, – sako „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
„Iki“ per metus išdalina 122 mln. vienetų maišelių
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė tikina, kad parduotuvė palaiko priimtą sprendimą apmokestinti labai plonus maišelius, nes vien „Iki“ per metus tokių maišelių išdalina net 122 mln. vienetų.
„Lietuviai tikrai išsiskiria tokių maišelių naudojimu visame ES kontekste. Tad manome, kad šis sprendimas prisidės prie tvaresnio plastiko naudojimo. Verta paminėti, kad jau kelerius metus pas mus galima įsigyti daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms. Klientai tikrai yra įvertinę juos ir nemažai naudoja būtent šiuos maišelius susidėti ne tik vaisius ir daržoves, bet ir kitus smulkius produktus“, – akcentuoja V. Budrienė.
Ji mano, kad prireiks laiko, kol pasikeis žmonių įpročiai dėl vienkartinių plastikinių maišelių, tačiau didžiųjų pirkinių maišelių pirkimų duomenys rodo, kad plastikinių maišelių pardavimas mažėja ir vis daugiau klientų ateina į „Iki“ parduotuvę su daugkartiniais pirkinių maišeliais.
„Tad tikėtina, kad šis įstatymas paskatins vartotojus keisti savo įpročius. Sprendimų, kiek tokie maišeliai kainuos, kol kas neturime“, – sako ji.
„Maxima“ ieškos efektyviausio sprendimo
Kokią labai plonų maišelių kainą nustatyti, kol kas nežino ir prekybos tinklas „Maxima“. Prekybos tinklo Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sako, kad laiko pasiruošti dar yra, todėl bus ieškoma efektyviausio sprendimo.
M. Tilmantas pažymi, kad nemokamų plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja, o labai lengvų plastikinių maišelių šiemet sunaudota beveik dešimtadaliu mažiau nei pernai.
„Be to, pastaraisiais metais esame išplėtę labai lengviems plastikiniams maišeliams siūlomas alternatyvas: pavyzdžiui, duonos gaminiams sudėti yra skirti popieriniai maišeliai, popierių naudojame ir grilio gaminiams supakuoti. Pirkėjams siūlome įsigyti daugkartinius maišelius, kurie yra skirti vaisiams ir daržovėms“, – vardija „Maximos“ atstovas.
M. Tilmantas taip pat pastebi, kad šį rudenį „Maxima“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad net 70 proc. klientų pirkiniams parsinešti naudoja savo turimą rankinę, krepšį ar įsigytą daugkartinį maišelį.
LIDL – pirkėjai noriai renkasi alternatyvas
Labai plonų maišelių kainos kol kas nėra nustatęs ir LIDL.
„Situaciją dėl lengvų plastikinių maišelių apmokestinimo žinome ir pradedame šiam pokyčiui ruoštis, tačiau kol kas jokių konkrečių sprendimų nesame priėmę“, – sako „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Jos teigimu, prekybos tinklas į plastiko mažinimą žiūri atsakingai, o tai yra viena iš prioritetinių įmonės socialinės atsakomybės temų.
„Dar 2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Vien šis žingsnis leido per metus sumažinti apie 90 tonų plastiko. Norėdami sumažinti lengvų plastikinių maišelių kiekį, jau nuo 2020 pavasario siūlome pirkėjams įsigyti daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams. Pastebime, kad pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir noriai renkasi alternatyvas“, – tikina L. Skresytė.
„Norfa“ sprendimo dar nepriėmusi
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis sako, kad įmonė tai pat dar nėra priėmusi sprendimo, kokia bus labai plonų maišelių kaina.
Per metus lietuviai sunaudoja net 259 labai plonus maišelius
Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų.
Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje.
Pasiūlymą drausti labai lengvus plastikinius maišelius Seime registravo Kasparas Adomaitis.
Remdamasis „Eurostato“ duomenimis, jis akcentavo, kad Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis žemyne – per 2020-uosius vienam gyventojui teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai.
Už neatlygintiną labai plonų maišelių dalijimą prekybininkams nuo 2023 m. liepos 1 d. grės įspėjimai arba baudos.
