Trečiadienio vakarą tarp 18–19 val. „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose vienai valandai didmeninė kaina pasiekė maksimalią 4 eurų už kWh kainą, kai šiuo metu fiksuotos elektros planus turintys vartotojai įprastai moka 20–30 centų už kWh. LRT.lt aiškina, kodėl taip nutiko ir ką daryti vartotojams.
Lietuva savo reikmėms pasigamina apie 20–30 proc. elektros energijos, o likęs poreikis patenkinamas ją įsigyjant „Nord Pool“ elektros energijos pardavimų biržoje, kur trečiadienį Baltijos šalių zonoje kaina pasiekė maksimalią – 4000 už MWh.
Energetikos ekspertų teigimu, pirmoji tokios didelės kainos priežastis – aukšta dujų kaina, kurios vis dar plačiai naudojamos elektros gamybai.
Trečiadienį gamitinių dujų kaina siekė apie 230 eurų už MWh, kai dar liepos gale ji buvo apie 160 eurų už MWh, o birželio pradžioje – 90 eurų už MWh. Dujų kainos rinkoje yra padidėjusios, nes Rusija yra sumažinusi jų tiekimą.
Prie aukštų elektros kainų prisidėjo ir dideli karščiai, dėl ko trečiadienį teko riboti pralaidumų iš Švedijos 4 kainų zonos į Lietuvą, iš Suomijos į Estiją, iš Lenkijos į Lietuvą. Iš viso dėl aukštos oro temperatūros trečiadienį dieną iki 650 MW ribojama „Nord Balt“ jungtis, tai reiškia, kad bus neprieinama iki 50MW.
Dar viena labai svarbi priežastis rekordinių elektros kainų – „Nord Pool“ biržos taikomi algoritmai elektros pardavimui.
Pavyzdžiui, „Ignitis gamybos“ valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ elektros kainos (KCB pagamintos elektros kainos savikaina šiuo metu siekia apie 450–500 MWh). Nepaisant to, pigesni „Igničio“ pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.
„Paradoksalus atmetimas“ – biržos taikomas algoritmas, kuris net ir mažesnės kainos pasiūlymus atmeta, jei pasiūlymo dydis neatitinka poreikio. Dėl to rekordinę kainą formuoja nedideli, tačiau labai brangūs gamybos pajėgumai. Pavyzdžiui, trečiadienį nuo 18 iki 19 val. visose Baltijos šalyse elektros energija kainuos 4000 Eur/MWh ir šią kainą nulėmė vos 2,14 MWh.
Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienio vakarą dėl to kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) prašydamas ištirti, ar „Nord Pool“ naudojamas algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.
Didžiajai daliai Lietuvos vartotojų vieną valandą rekordiškai padidėsianti elektros kaina įtakos neturės, mat dauguma vartotojų yra pasirinkę fiksuotos kainos tarifus.
Sumažinti elektros vartojimą 18–19 val. turėtų tie, kurie turi įdiegtus išmaniuosius elektros skaitiklius ir yra pasirinkę už elektrą mokėti rinkos kainą. Pavyzdžiui, šaldytuvas per parą sunaudoja apie 1 kWh, vadinasi, vien tik už vieną valandą šaldytuvo darbo, kada elektros kaina siekia 4 eurus už kWh, tektų sumokėti apie 17 centų. Vis dėlto, tokių vartotojų yra labai mažai.
Taip pat suklusti turėtų verslas, pramonės įmonės, kurių apie 80 proc. už elektrą moka rinkos kainą, kuri perskaičiuojama kiekvieną valandą.
Dėl itin išaugusios elektros kainos, kai kurios pramonės įmonės trečiadienio vakarą ketina mažinti gamybos tempus, LRT.lt teigė Pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Kitos gamybinės įmonės, siekdamos sumažinti kaštus, elektros kainos piko metu naudos dyzelinius generatorius.
Tuo metu prekybos tinklas „Norfa“ ir „Maxima“ pranešė, kad siekiant sumažinti elektros išlaidais, 18 val. gerokai sumažinsiantis apšvietimą savo parduotuvėse, prekybos salėse bus išjungtas patalpų vėsinimas ir vėdinimas.
