Statistikos departamento duomenimis, būtiniausių išlaidų (maistui, būstui, vadeniui, elektrai, kurui, sveikatai ir transportui) 2021 m. sudarė 63,9 proc. visų gyventojų vartojimo išlaidų. Šios išlaidos, palyginus su 2016 metais, išaugo 50 proc.
Penktadienį Statistikos departamentas pristatė kas penkerius metus atliekamo Namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatus: kokios vidutinės gyventojų vartojimo išlaidos, kam lėšų skiriama daugiausia ir pan. Taip pat aptarta naujausia skurdo statistika.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos per mėnesį 2021 metais siekė 438 eurus vienam asmeniui.
Palyginus su 2016 metais, mėnesinės vartojimo išlaidos padidėjo 47,4 proc. arba 141 euru. Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginus su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc.
„2021 metai buvo neįprasti vartojimo prasme, nes dėl COVID-19 buvo apribotos turistinės kelionės, vyko mažiau renginių ir tai turėjo įtakos vartojimo lygiui ir jo struktūrai“, – pristatydama duomenis teigė Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Miesto gyventojų vidutinės mėnesio išlaidos praėjusiais metais siekė 461 eurą, kaimo – 393 eurus.
„Tiek mieste, tiek kaime didžiausią vartojimo išlaidų dalį sudaro maistas ir nealkoholiniai gėrimai“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Per penkerius metus bene labiausiai padidėjo gyventojų išlaidos, susijusios su transportu, restoranais ir viešbučiais.
Mažiausiai augo gyventojų išlaidos alkoholiui, tabako gaminiams bei poilsiui ir kultūrai.
2021 m. maistui ir nealkoholiniams gėrimams (neįtraukiant kavinėse ir restoranuose išleistų pinigų) gyventojai skyrė beveik 30 proc. visų vartojimo lėšų. Tai vidutiniškai sudarė 131 eurą asmeniui. Per penkerius metus išlaidos maistui namuose išaugo 40,3 proc.
O štai išlaidos restoranuose, valgyklose, kavinėse (įskaitant ir maisto pristatymą į namus) per penkerius metus padidėjo dvigubai ir sudarė vidutiniškai 22 eurus asmeniui per mėnesį.
Vieno asmens išlaidos būstui, elektrai, dujoms ir kitam kurui, vandeniui per mėnesį sudarė 67 eurus. Palyginus su 2016 metais, šios išlaidos padidėjo 58,8 proc.
„Išlaidos būstui mieste vidutiniškai sudarė 71 eurą asmeniui, kaime – 58 eurus“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Senatvės pensininkų namų ūkiuose būtiniausios išlaidos sudarė 77,2 proc. visų vartojimo išlaidų. Senatvės pensininkai 2021 m. maistui skyrė 37,4 proc. vartojimo išlaidų, būstui, vandeniui, elektrai ir kurui – 21,7 proc. (į šias išlaidas įskaičiuotos ir kompensacijos būsto šildymui ir vandeniui), sveikatai – 12,4 proc. išlaidų.
Namų ūkiuose, kuriuose pagrindinis pajamų gavėjas – samdomasis darbuotojas, būtiniausios išlaidos sudarė 60,5 proc. visų vartojimo išlaidų: maistui – 27,8 proc. vartojimo išlaidų, būstui, vandeniui, elektrai ir kurui – 13,9 proc., sveikatai – 5,6 proc., transportui – 13,1 proc. išlaidų. Namų ūkiuose, kuriuose pagrindinis pajamų gavėjas – savarankiškai dirbantis asmuo, būtiniausios išlaidos sudarė 61,8 proc. visų vartojimo išlaidų.
Sugrupavus apklaustų namų ūkių narius pagal disponuojamųjų pajamų lygį paaiškėjo, kad mažiausiomis pajamomis disponavusios pajamų kvintilinės grupės (penktadalio) vidutinės vartojimo išlaidos buvo 275 EUR vienam asmeniui per mėnesį ir sudarė 63 proc. vidutinio vartojimo išlaidų lygio. Šie asmenys maistui skyrė 34 proc. vartojimo išlaidų, nors tai sudarė tik 3,1 euro per dieną.
Didžiausiomis pajamomis disponavusio penktadalio vidutinės vartojimo išlaidos buvo 717 eurų vienam asmeniui per mėnesį ir sudarė 163 proc. vidutinio vartojimo išlaidų lygio. Šie asmenys maistui skyrė 25 proc. vartojimo išlaidų ir tai sudarė 5,9 euro per dieną.
Namų ūkių su išlaikomais vaikais vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos buvo 362 eurai, be išlaikomų vaikų – 501 euras vienam asmeniui per mėnesį. Namų ūkių su išlaikomais vaikais, palyginti su likusiais, daugiau išleido švietimui, šiek tiek daugiau – drabužiams ir avalynei. Vartojimo išlaidos visiems kitiems tikslams namų ūkiuose su išlaikomais vaikais, skaičiuojant vienam asmeniui, buvo mažesnės.
Maistui išleidžiama dvigubai daugiau nei ES
Vertindama pateiktus duomenis, Vilniaus universiteto (VU) Socialinės politikos katedros docentė dr. Jekaterina Navickė tvirtino, kad per penkerius metus gyvenimas Lietuvoje gerėjo.
„Kainos auga ženkliai mažiau, nei vartojimas. Pajamos šiuo laikotarpiu didėjo apie 70 proc., net ir atmetus infliaciją, pajamų augimas buvo didesnis, nei išlaidų augimas“, – komentavo J. Navickė.
Vis dėlto tai, jog maistui lietuviai išleidžia 30 proc. pajamų, yra ženkli suma, sutinka J. Navickė.
„Europiečiai [maistui] vidutiniškai išleidžia apie 16 proc., tai mes išleidžiame beveik dvigubai tiek“, – akcentavo VU docentė.
„Jei žmogus maistui išleidžia 50 proc., jis skursta, tai ta dalis yra visai netoli“, – pridūrė ji.
J. Navickė atkreipė dėmesį ir į tai, kaip išlaidų augimas pasiskirsto tarp skirtingų gyventojų grupių.
„Vartojimas [Lietuvoje], kaip ir mūsų pajamų pasiskirstymas, yra vienas netolygiausių ES. Žmonės 20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti ir jų taupymo norma yra minusinė, apie minus 8–10 proc. Tuo metu aukščiausias pajamas gaunantys 20 proc. gyventojų sutaupo reikšminga dalį savo pajamų ir vienas didžiausių ES – apie 50 proc. savo pajamų.
Apskritai lietuviai yra gana taupūs, todėl, tikėtina, iš ilgesnio pajamų augimo laikotarpio turi santaupų, tą rodė ir Lietuvos bankas“, – komentavo J. Navickė.
Vis dėlto, anot jos, taupyti dabartiniu laikotarpiu gyventojams bus gana sudėtinga. „Infliacijos mastas šiemet viršija pajamų augimą. Matyt, kad realistiškai gyventojai galės mažiau taupyti. Kai kurie, matyt, turės ir skolintis ar panaudoti dalį santaupų iš ankstesnio laikotarpio“, – neslėpė J. Navickė.
