Energetikos ministerija paskelbė naują tikslą – tikslas, kad Lietuva iš importuojančios elektrą valstybės, ją pasigamintų pati. Tam bus skirta milijardas eurų iki dešimtmečio pabaigos. Lėšos bus skirtos gyventojams saulės elektrinėms įsirengti ar daugiabučių pasenusių šilumos punktų atnaujinimui.
Namų ūkių energetiniam savarankiškumui jau per pusantrų metų žada kelis šimtus milijonų. Tačiau pasak opozicijos, programos startas nėra pakankamai ambicingas.
Vasara – proga pasiruošti kitam šildymo sezonui, bet net ir rekordiškai išaugus sąskaitoms, daugiabučių bendrijos sostinėje dėl renovacijos nesutariama. „Nusivylimas ir bejėgiškumas, nu ką padarysi. Nelabai galima kažką individualiai ir padaryti, tai žiūrėsim, kaip bendrija, bet panašu, kad renovacijos nebus“, – apgailestauja vilnietė.
Namų energetinio efektyvumo didinimui Energetikos ministerija per pusantrų metų siūlo kelis šimtus milijonų eurų. Tarp jų – pinigai gyventojams saulės elektrinėms įsirengti.
„Tokia priemonė atsipirks per 4-5 metus ir toliau už šilumą, elektrą, mokėsi labai labai mažai“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak ministro, esminė problema, Lietuvoje kelianti kainas – priklausomybė nuo importuojamos energijos. Šiuo metu Lietuva pasigamina vos 35 procentus suvartojamos elektros.
„Ir tai yra mūsų Achilo kulnas“, – pripažįsta ministras.
Žadamas milijardas iki šio dešimtmečio pabaigos, gyventojams, verslui, ir viešajam sektoriui, kad beveik visa elektros gamyba būtų vietinė. Pastaroj – beveik visa žalioji.
Pirmuosius pinigus gyventojams saulės elektrinėms įsirengti žada šio mėnesio pabaigoje.
„Kai kurių žmonių sąskaitos, kurie įsirengę saulės elektrines, vakar kalbėjau, sako, aš septynis eurus moku už elektrą, nes turiu savo elektrinę. 7 eurus kas mėnesį“, – pažymi D. Kreivys.
Ir pasak verslo atstovų – momentas saulės elektrinėms įsirengti palankus.
„Žymiai greičiau atsiperka nei atsipirkdavo prieš porą metų, ne tik dėl to, kad technologijos atpigo, bet ir dėl to, kad energijos kainos labai didelės“, – aiškina Pramonininkų konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Vyriausybė žada kompensuoti tik dalį įsirengimo sumos, o tikslas – kad trečdalis Lietuvos namų ūkių taptų elektrą gaminančiais vartotojais.
„Turime apie 20 tūkst. namų ūkių, kurie yra gaminantys vartotojai“, – tokius skaičius pateikia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Tai mažiau nei du procentai visų namų ūkių. Be to, stringa daugiabučių renovacijai.
Pinigai bus skirti ir daugiabučių pasenusių šilumos punktų atnaujinimui, vien tai šildymo sąskaitas sumažintų penktadaliu. Bet jau dėl renovacijos nesutariantys gyventojai skeptiški, ar visada pavyks įsidiegti siūlomas naujoves.
„Čia yra tas rajonas, kur gyventojai po truputį keičiasi, čia dabar jaunimas lėtai ateina, kurie nori gyventi aktyvesnį gyvenimą, o dauguma yra, kuriems yra gerai“, – sako vilnietė.
Labiausiai saulės jėgainių populiarumui augant ant individualių namų, opozicijos kritika dėl per kuklaus starto: 29 milijonų eurų pirmajam etapui šio mėnesio pabaigoje.
„Suma yra numatyta tikrai neadekvati, ji turėtų būti bent 2-3 kartus didesnė (...), poreikis tikrai yra didelis, žmonės noriai domisi, norėtų valstybės paramos, tačiau tie 29 milijonai tikrai ištirps labai greitai, ir manau dar šiemet“, – teigia Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Linas Jonauskas
Pinigų šaltinis – apie žaliąjį kursą kalbančios Europos Sąjungos fondai. Kartu su verslo investicijomis ministerija skaičiuoja, kad iki dešimtmečio pabaigos investicijos į žaliąją energetiką Lietuvoje sieks dešimt milijardų. Žadama, kad Lietuva iš importuojančios elektrą, virs eksportuojančia. Investicijas ir transformacijos mastą lygina su industrine praėjusių šimtmečių pramonės revoliucija.
