Vaikų darželiams, mokykloms, bibliotekoms, gydymo įstaigoms, garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijoms nuo 2025 metų gyventojai nebegalėtų skirti 1,2 proc. sumokėto pajamų mokesčio (GPM) – toks siūlymas antradienį bus galutinai svarstomas Seime.
Įstatymo pataisų iniciatoriaus Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono teigimu, išvardytų įstaigų finansavimas iš valstybės biudžeto yra pakankamas, kiti Seimo narai tam tikroms institucijoms siūlo taikyti išimtis, o įstatymo pataisų kritikai jas vadina diskriminacinėmis.
Paramos nebegautų
Antradienį Seimas balsuos dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų priėmimo. Jeigu jis pritars, 1,2 proc. GPM galės būti remiamos tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
„Ši iniciatyva Seime gimė 2004 metais. Pagrindinis tikslas tuo metu buvo paremti, paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau vėliau į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir valstybinės ar savivaldybių organizacijos, kurios jau yra vieną kartą finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų arba, kitaip tariant, iš biudžeto lėšų.
Dar 2009 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad tokia praktika remti biudžetines įstaigas yra ydinga, nes tuomet pats paramos gavėjo statusas praranda esmę“, – svarstant įstatymo pataisas kiek anksčiau Seime kalbėjo A. Bagdonas.
Jo tvirtinimu, nė vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje panašaus finansavimo negauna nei biudžetinės, nei nuo savivaldybių priklausomos organizacijos.
Taigi, įstatymo projektu siūloma, kad biudžetinės organizacijos tokios paramos nebegautų, o paramos gavėjais galėtų būti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
Seimui galutinai pritarus pataisos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Siūlo įtraukti švietimo, kultūros įstaigas
Vis dėlto kai kurie parlamentarai siūlo į paramos gavėjų sąrašą įtraukti ir kultūros įstaigas.
Minėtą siūlymą Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ir šio komiteto nariai Stasys Tumėnas, Vytautas Kernagis ir Kęstutis Vilkauskas.
Jų teigimu, kultūros įstaigų veikla ne tik skatina visuomenės susidomėjimą kultūra, plėtoja profesionalų ir etninės kultūros meną, kuria, kaupia, saugo, populiarina kultūros vertybes, daro jas prieinamas visuomenei, bet yra vienas iš svarbiausiųjų veiksnių, formuojančių visuomeninę ir tautinę tapatybę.
O štai Seimo nariai Artūras Žukauskas, Silva Lengvinienė, Beata Petkevič, Vilija Targamadzė, Aušrinė Norkienė, Monika Ošmianskienė, Laima Nagienė, Raimundas Lopata, Eugenijus Jovaiša siūlo papildyti paramos gavėjų sąrašą švietimo įstaigomis.
„Ši finansinė parama – mokyklos bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų remontą. Ne paslaptis, kad švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo“, – rašoma siūlyme.
Akcentuoja ir krašto apsaugą
Papildyti paramos gavėjų sąrašą krašto apsaugos sistemos institucijomis bei įstaigomis pasiūlė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Pažymėtina, kad per 2021 metus krašto apsaugos sistemos institucijoms gyventojai skyrė 57 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio dalies. Atsižvelgiant į tai, kad labai svarbu ir toliau sudaryti visuomenei galimybę savanoriškai apsispręsti dėl paramos [...] skyrimo krašto apsaugos sistemos institucijoms ir įstaigoms ir taip prisidėti prie krašto gynybos sistemos plėtojimo, pilietinės visuomenės ugdymo, siūlytina papildyti projektą“, – nurodoma siūlyme.
Tačiau tokią ministro idėją sukritikavo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tamstos sritis, ta, kuri išlaikoma iš biudžeto, dargi yra finansuojama prioritetiškai, o šiemet dar ir gerokai stipriau, nei prieš tai planuota. Iki 2025 m., kai ši nuostata įsigalios, finansavimas tik augs. Vien šįmet finansavimas krašto apsaugai padidėjo šimtus kartų labiau nei tos lėšos, kurias tokiu būdu Jūsų kuruojamos biudžetinės įstaigos gauna.
Tad kuo daugiau lėšų galės gauti nevyriausybinis sektorius, tuo stipresnė bus pilietinė visuomenė, kuri, beje, yra taipogi labai svarbus saugumo ramstis“, – po ministro įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjerė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas taip pat teigė siūlysiantis komitetui tokiai pataisai nepritarti.
Jis akcentavo, kad krašto apsaugos finansavimas šiais metais buvo padidintas 400 mln. eurų iki beveik 1,5 mlrd. eurų.
„Todėl nesolidžiai atrodo bandymas atsikąsti dar papildomus 50 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio paramos, kuri galėtų būti skirta stiprinti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Šaulių sąjungą“, – sakė jis.
Akcentuoja didesnį biudžetą
Reaguodamas į kolegų įregistruotus siūlymus tarp paramos gavėjų palikti švietimo, kultūros ir krašto apsaugos institucijas ir įstaigas, A. Bagdonas LRT.lt akcentavo, kad šių sričių finansavimas ir taip buvo padidintas.
Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, jo teigimu, švietimui, pedagogų atlyginimams didinti buvo skirta 373 mln. eurų daugiau. Iš viso švietimui skirta 2,8 mlrd. eurų.
„Iš GPM paramos švietimas gaudavo tik 2,7 mln. eurų. Tai yra beveik 140 kartų mažiau“, – atkreipia dėmesį A. Bagdonas.
Tuo metu nevyriausybinis sektorius, kuris nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto, A. Bagdono manymu, šias lėšas panaudotų daug efektyviau.
Finansavimas kultūros sektoriui, palyginti su praėjusiais metais, pasak Liberalų frakcijos nario, šiemet taip pat auga dešimtimis milijonų.
„Iš 1,2 proc. GPM gaudavo apie 100 tūkst. eurų ir tai yra labai nedidelės sumos, palyginti su tuo, kokie yra biudžetinių įstaigų biudžetai“, – pažymėjo A. Bagdonas.
„Lietuvos kariuomenė taip pat: gaudavo apie 50 tūkst. eurų iš 1,2 proc. GPM sumokamo mokesčio“, – pridūrė jis ir akcentavo, kad tokia suma taip pat nėra reikšminga, palyginti su padidintu finansavimu krašto apsaugai.
Įžvelgia diskriminaciją
Vis dėlto Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas LRT.lt teigė manantis, kad tokiomis įstatymo pataisomis mokyklos yra diskriminuojamos.
„Nebuvo išdiskutuota, iš kur mokyklos, netekusios šių lėšų, gaus alternatyvių finansinių šaltinių. Pavyzdžiui, mokyklų vadovai iš šių lėšų gali samdytis teisininkus, jeigu reikia atstovauti mokyklai, gali gerinti mokyklos gerovę, steigti prizus, organizuoti keliones, kelti kvalifikaciją“, – vardija D. Žvirdauskas.
Anot jo, iš 1,2 proc. GPM paramos mokyklos per metus susirinkdavo nuo tūkstančio iki 30 tūkst. eurų.
„Neleidžiama rinkti [lėšų] tikintis, kad NVO gaus daugiau lėšų. Mūsų galva, tai yra neteisingas, diskriminuojantis sprendimas. Jeigu tokį sprendimą reikia būtinai priimti, mokykloms būtina numatyti alternatyvius finansinius šaltinius“, – pabrėžė D. Žvirdauskas.
„Žmonės, kurie teikia šį įstatymą, greičiausiai visiškai nesupranta mokyklos gyvenimo“, – priduria jis.
Vertina neigiamai
Kaip jau buvo minėta, paramos gavėjų sąraše nebeliktų ir sodų bendrijų. Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas LRT.lt taip pat teigia nepalaikantis minėtų įstatymo pataisų.
„Projekto iniciatoriai kalba, kad iš lėšų sodininkų bendrijoms visuomenei nėra [kuriama] gerovė. Tai kur jos nueina? Mūsų gatvės priklauso valstybei, bet valstybė neskiria nė cento gatvėms prižiūrėti, tvarkome jas už savo lėšas, sodiname medelius“, – vardija R. Vaitekūnas.
„Jeigu įstatymo projekto iniciatorius šito nežino, galėjo pasiklausti, sukviesti, pasikalbėti“, – priduria jis.
Finansavimo alternatyvų sodų bendrijoms R. Vaitekūnas taip pat sako pasigendantis. „Galima tuomet kažkokiu kitu būdu skirti iš kitur. Mes negauname nei iš ES, nei iš biudžeto beveik nieko“, – kalba jis.
Ragina pritarti
Tuo metu Nacionalinis švietimo NVO tinklas kreipėsi į Seimo frakcijas, ragindamas pritarti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, kurie esą užtikrintų, kad skirtos 1,2 proc. GPM lėšos būtų naudojamos pagal pirminę įstatymo paskirtį, anot jų, būtent stiprinti nepriklausomą nevyriausybinių, įskaitant ir bendruomeninių, organizacijų sektorių ir taip prisidėti prie visuomenei aktualių pokyčių bei atsakingo piliečių dalyvavimo sprendžiant viešojo gyvenimo klausimus.
Nacionalinio švietimo NVO tinklo aiškinimu, Biudžetinės įstaigos bendruomenės nariai gali inicijuoti ir steigti labdaros ir paramos fondus ar asociacijas, kurios užtikrins, kad lėšos būtų naudojamos spręsti visai bendruomenei (administracijai, pedagogams, tėvams ir jų vaikams) aktualias problemas.
Taip pat, anot jų, surinktos 1,2 proc. GPM lėšos neturi ir negali „užkamšyti“ finansavimo, kurį turi skirti biudžetinėms įstaigoms valdžios institucijos, spragų.
Pabrėžiama, kad GPM parama tesudaro iki 1 proc. biudžetinių švietimo įstaigų metinio biudžeto. Be to, anot jų, didžioji dauguma – per 1100 įstaigų – surenka nuo 5 iki 2 000 eurų.
Teigia, kad siūlymas logiškas
Nors Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doc. dr. Jekaterina Navickė sutinka, kad nuogąstavimai dėl, pavyzdžiui, švietimo sektoriaus finansavimo iš esmės yra pagrįsti, siūlymas išbraukti biudžetines, tarp jų ir ugdymo, įstaigas iš 1,2 proc. GPM paramos gavėjų sąrašo, jos manymu, yra logiškas.
„Tai, ką žmonės skiria darželiams, mokykloms iš savo sumokamo GPM, tų pinigų nesurenka valstybės biudžetas, o šios įstaigos yra biudžetinės. Tai reiškia, kad jos ir yra iš biudžeto finansuojamos. Iš principo tai yra perskirstymas iš tos pačios kišenės į tą pačią kišenę. Tai, kad lengvatos yra mažinamos, leis surinkti papildomų lėšų į biudžetą ir vėliau jos bus perskirstomos toms pačioms biudžetinėms įstaigoms, įskaitant ir mokyklas, ir darželius“, – LRT.lt komentuoja dr. J. Navickė.
Kasmet gali skirti paramą
LRT.lt primena, kad iki šiol dalį savo sumokėto GPM galima skirti biudžetinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms (iki 1,2 proc.), politinėms partijoms (iki 0,6 proc), profsąjungoms (iki 0,6 proc.) ar meno kūrėjams (iki 1,2 proc.).
Prašymą skirti dalį GPM reikėjo pateikti iki gegužės 2 d. per VMI Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS).
GPM paramą skirti galima tik paramos gavėjo statusą turintiems asmenims ir reikalavimus atitinkančioms politinėms partijos.
