Vis aktyviau rengiamasi atstatyti Ukrainą po karo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tam gali reikėti šimtų milijardų eurų, taigi jau pradedamas kurti Ukrainos atsigavimo planas. Lietuvoje jau renkamos kai kurios statybinės medžiagos Ukrainai. Statybų sektoriaus atstovai sako, kad šalyje labiausiai reikės ne statybininkų, o statybų vadybininkų.
Ukrainietis Mikhailas senomis medžio paletėmis tvarko stogą. Statybinių medžiagų, suprantama, nėra. Bet gyventojai sako – namai yra namai, net ir beveik virtę griuvėsiais.
Statybinių medžiagų Ukrainoje reikės vis daugiau.
Stiklą, kuris taps Kyjivo priemiesčių gyventojų langais, šiuo metu renka Vilniaus atliekų tvarkymo centras. Laukia ir iš gyventojų, ir iš įmonių.
„Kad nebūtų mažiukai stikliukai, kad nebūtų pažeisti. (Reikia – LRT.lt) stiklo paketų, nemažiau kvadratinio metro, gal ir su rėmais statyt“, – apie renkamą stiklą pasakoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovas Aurimas Uldukis.
Pasak statybų ekspertų, pirmiausia Ukrainoje reikėtų atlikti vertinimą – kuriuos namus bandyti atstatyti, o kuriuos griauti ir statyti nuo pamatų.
Kelių infrastruktūros statybos bendrovės vadovas sako, kad lietuviai statybininkai į Ukrainą, matyt, nevyktų, bet ne jų ir reikia.
„Žmonių Ukrainoje yra. Jie patriotai, jei jie grįžo dabar ginti, manau, liks ir atstatyti. Nemažai patyrusių žmonių, kurie dirba statybose, jie tikrai grįš ir atstatys. Ko jiems reikia, tai vadybos ir idėjų, kaip organizuoti greitai patogiai“, – pabrėžia „Eurovia Lietuvos“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys.
Šalia Kyjivo esančios Borodiankos pastatai sugriauti. Būtent čia, gali būti, ir padėtų Lietuva. Statybų asociacijos prezidentas sako, kad geriausia būtų bendradarbiauti su vienu iš Ukrainos miestų, o pokalbiuose su ukrainiečiais vis minima Borodianka. Vis dėlto pats statybų sektorius remti Ukrainos atstatymo finansiškai nepajėgtų.
„Lietuvos statybininkų galimybės yra ribotos. Manau, kad reikia galvoti apie valstybės finansinius instrumentus, kurie padėtų dalyvauti projektuose, kuriuos įgyvendins Ukrainos vyriausybė“, – komentuoja Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
„Ir Lietuva dvišaliu pagrindu, Europa savo pagalbos fondais. Žiūrėkite, Europa po Antrojo pasaulinio karo buvo atstatoma taip vadinamu Maršalo planu, per Pasaulio banko įkūrimą, per Tarptautinio valiutos fondo įkūrimą, tai tikiu, kad pasauliečių pinigai irgi bus naudojami per šitas institucijas“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak statybų asociacijos, vienas iš galimų sprendimų – tarptautinę paramą gavusi Ukrainos vyriausybė be namų likusiems gyventojams skirtų kuponus.
„Diskutuojama, kad bus gyventojams išduodami vaučeriai – apie 50 000 eurų imtyje. Kiekvienas gyventojas galės rinktis, kokį būstą įsigyti, jei turi likusių santaupų, gal gali ir geresnį įsigyti didesnį“, – aiškina D. Gedvilas.
Kaip padėti Ukrainai atsistoti ant kojų po karo svarsto visa Europa. Sugriautos ligoninės, mokyklos, keliai.
Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad sudėtinga suskaičiuoti, kiek atstatymas gali kainuoti, ekonomistai sako – keli šimtai milijardų, bet suma auga besitęsiant karui. Komisijos pirmininkė sako, kad Europa pradeda kurti Ukrainos atsigavimo paketą.
