Nors pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms kai kurie politikai svarstė, ar nereikėtų antrojo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapo dar kartą atidėti, taip nenutiko. Iki birželio 18 d. tiekėją turi pasirinkti gyventojai, sunaudojantys 1 000–5 000 kilovatvalandžių (kWh) energijos, o iki gruodžio 18 d. – visi likusieji.
ESO duomenimis, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo metu nepriklausomą tiekėją jau pasirinko apie 50 proc., arba apie 365 tūkst. vartotojų. Pasirenkant nepriklausomą elektros tiekėją šalyje pirmauja Kelmės rajonas, čia nepriklausomo elektros tiekimo sutartį jau pasirašė 54,6 proc. namų ūkių, Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose – po 54,1 procento.
Lietuvai pamažu atsisakant monopolinio elektros tiekimo privatiems vartotojams, tiksi paskutinis mėnuo, kai į antrąjį elektros rinkos etapą patenkantys gyventojai gali sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais.
Atsisakant monopolinės ir pereinant prie konkurencingos tiekimo rinkos, Lietuvoje lygiai taip pat buvo atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio sektorius. Šiandien jis laikomas vienu iš konkurencingiausių, o iš to, tvirtinama, laimi vartotojai.
Pernai pratęsus elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, šiemet pasirinkti tiekėją turės tiek patenkantys į antrąjį liberalizacijos etapą, tiek į trečiąjį.
Paprastai tariant, elektros energija tampa tokia pat paslauga kaip internetas ar mobilusis ryšys, kurią teikia įvairios įmonės, o gyventojams lieka išsirinkti.
Jei per etapą, į kurį patenka, gyventojas nepasirenka nepriklausomo elektros tiekėjo, garantinio tiekimo paslaugą jam dar pusę metų užtikrins ESO, įmonė, skirstanti elektrą. Vis dėlto šiuo atveju elektra būtų brangesnė negu pasirinkus nepriklausomą tiekėją, o po šio pusės metų laikotarpio ESO turi teisę garantinį tiekimą nutraukti.
Garantinio tiekimo kaina bus perskaičiuojama kas mėnesį, atsižvelgiant į praėjusio mėnesio vidutinę biržos kainą ir pritaikant koeficientą 1,25, t. y. vidutinė elektros energijos biržos kaina padidinama 25 proc. Tai gali būti brangesnė paslauga, lyginant su kaina, kurią elektros vartotojas mokėtų pasirinkęs nepriklausomą elektros tiekėją.
Sprendimą priėmė jau daugiau kaip trečdalis, tačiau nutarti, ką pasirinkti, dar turi daugiau kaip milijonas vartotojų.
Gyventojai gali pasirinkti vieną iš šešių nepriklausomų tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „Birštono elektra“, „EGTO energija“.
Ką siūlo įmonės?
„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna nurodė, jog įmonė siūlo žalią, Lietuvoje iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją.
Stebėdami susidariusią situaciją elektros rinkoje ir matydami augančias elektros kainas, anot jo, įmonė siūlo rinktis planą „Super žalias“.
„Šis planas paremtas pastovia elektros energijos kaina, kuri nustatoma sutarties pasirašymo dieną. Užfiksavus kainą sutartimi, ji lieka stabili net 6-erius metus, todėl klientas tiksliai žino, kiek už suvartotą elektrą jis mokės kiekvieną mėnesį, ir taip galės jaustis saugus, net jei ateityje elektros kaina dar labiau išaugtų. [...]
Nenorintiems įsipareigoti tokį ilgą laiką, siūlome alternatyvų produktą „Fiksuotas“, kuris išlaikytų stabilią elektros kainą 2-ejus metus arba planą „Laisvas“, kuris paremtas kas valandą „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kintančia elektros energijos kaina“, – paaiškino V. Koryzna.
„Elektrum“ atstovas Mantas Kavaliauskas kaip didžiausią įmonės išskirtinumą įvardijo žaliąją elektrą.
Paklaustas apie kainodarą, jis pabrėžė, jog įmonė visiems taiko vienodą elektros tarifą, bet suteikia įvairias nuolaidas.
„Pavyzdžiui, fiksuojant kainą 24 mėnesiams, taikome 15 eurų nuolaidą pirmai sąskaitai. Kainoms biržoje nuolat keičiantis, kainos fiksavimas yra kaip saugumo garantija klientui“, – pažymėjo M. Kavaliauskas.
Paklaustas, kuo išsiskiria iš kitų nepriklausomų tiekėjų, UAB „EGTO energija“ atstovas Aurimas Janušauskas akcentavo, kad visos įmonės siūlomos buitinio vartojimo sutartys yra neterminuotos ir gali būti nutrauktos įspėjus prieš dvi savaites.
Įmonė vartotojams siūlo planus, kurių kaina kinta priklausomai nuo kainų „Nord pool“ biržoje.
„Šiuose planuose kainos nefiksuotos. Galutinė elektros kaina apskaičiuojama pagal tai, kokia elektros kaina biržoje yra tą mėnesį kas valandą. Toks pasirinkimas reiškia, kad visada mokama teisingiausia kaina, o priklausomai nuo kainos svyravimų rinkoje, gali būti palankesnė už fiksuoto tarifo pasiūlymą, tačiau gali būti ir atvirkščiai“, – nurodė A. Janušauskas.
Kaip nurodė „Ignitis“, iš visų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų įmonė išsiskiria didžiausia patirtimi rinkoje. Ji taip pat siūlo išmaniuosius žaliosios energijos sprendimus.
„Ignitis“ pagal kliento vidutinį suvartojimą automatiškai parenka elektros tiekimo ir ESO persiuntimo planus. Klientai gali rinktis tiekimo kainą fiksuoti 12, 18 arba 24 mėnesius. Klientai, norintys mokėti kainą, kuri yra artimiausia didmeninei kainai elektros biržoje, gali rinktis planą „Išmanus“. Tie, kurie nenori didelių pokyčių, gali rinktis nefiksuotą planą – tokiu atveju kaina atnaujinama kas pusę metų, rašoma įmonės atsakyme.
UAB „Perlas Energija“ direktorius Vilius Juraitis, paklaustas apie įmonės išskirtinumą, įvardijo mažas kainas ir galimybę sudaryti sutartis bei apmokėti elektros sąskaitas tiek specialiose vietose, tiek internetu.
„Klientams siūlome rinktis iš standartinių, nuolatinės fiksuotos kainos, ir biržos arba kitaip – nefiksuotos kainos planų. Kiekvienas pasirinkimas turi atskirą planą pagal tai, kiek klientas vidutiniškai elektros sunaudoja. Taip pat siūlome vienos ir dviejų laiko zonų planus bei galimybę įsigyti žaliąją energiją“, – dėstė V. Juraitis.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovo Pauliaus Kalmanto teigimu, nuogąstavimai, kad kylančios elektros kainos susijusios su vykstančiu elektros rinkos dereguliavimo projektu, nepagrįsti.
„Taip, elektros energijos kainos keičiasi nuolatos, matome didžiulius pokyčius dabar, tačiau tai nėra susiję su rinkos dereguliavimu. Elektros energijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių – maždaug pusę kainos reguliuoja valstybė, kitą pusę lemia elektros tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje.
Elektros energijos kaina susiformuoja Lietuvos elektros biržoje, kuri yra integruota į Šiaurės Europos šalių elektros biržą „Nord Pool“. Biržinių kainų svyravimą nuolatos lemia įvairūs elektros pasiūlos ir paklausos pokyčiai visoje Europoje ir pasaulyje“, – komentavo P. Kalmantas.
Balandžio mėnesį Lietuvoje vidutinė mėnesio elektros kaina buvo 32 proc. mažesnė nei kovą ir siekė 116,46 Eur/MWh, skelbia „Elektrum Lietuva“.
Vis dėlto viltis dėl energijos rinkos stabilizavimosi aptemdė Rusijos karinė invazija į Ukrainą, tai tikriausiai tik paaštrins pasaulinę energetikos krizę.
Su didėjančiomis energijos kainomis susiduria ir kitos Europos valstybės, o daugelis jų siekia sumažinti brangimo poveikį vartotojams.
