Nuo karo prieš Ukrainą pradžios keletą savaičių smukęs Rusijos rublis ir vienu metu praradęs daugiau nei 50 proc. savo vertės euro atžvilgiu ir vėl grįžo į prieškarinį lygį. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad dabartinis rublio kursas yra dirbtinai sukeltas ir nepaneigia fakto, kad Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks apie 15 proc., o infliacija gali priartėti ir prie 50 proc.
Trečiadienį apie 16 val. buhalterinė rublio vertė siekė apie 93 rublius už 1 eurą. Tuo metu Rusijos centrinis bankas skelbia, kad oficialius rublio kursas trečiadienį siekė 96 rublius už 1 eurą.
Dar prieš karą, 2022 m. vasario 23 d. rublio kursas siekė 92 rublius už eurą.
Tiesa, Lietuvoje veikiantys bankai rublį keičia ne tokiu palankiu kursu. 16 val. bankas „Swedbank“ 102 rublius pirko už 1 eurą, o bankas SEB vieną eurą siūlė už 117 rublių.
Europos centrinis bankas Rusijos rublio vertės nebeskelbia nuo kovo 1 d.
Rublio kursas sukeltas dirbtinai
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad rublio kursą dabar lemia ne rinkos dėsniai, reali valiutos paklausa ar pasiūla tarptautinėse rinkose, o Rusijos valdžios sprendimai.
„Gyventojai turi labai ribotas galimybes parduoti rublius ir už juos įsigyti užsienio valiutos. Visos įmonės, kurios parduoda savo produkciją už dolerius ar eurus, gautą valiutą privalo keisti į rublius. Tokiu būdu sukuriama dirbtinė rublių paklausa. Apribojant rublio konvertavimo galimybes galima labai lengvai stumdyti tą kursą ir kurią nori pusę. Prie to, aišku, prisideda ir Rusijos centrinis bankas, kuris supirkdamas rublius gali padidinti jų paklausą. Todėl nereikėtų per daug sureikšminti dabartiniu kurso, kadangi jis nelabai atspindi realias Rusijos ekonomines perspektyvas ir jos problemas, susijusias su pritaikytomis sankcijomis“, – aiškina N. Mačiulis.
Jo teigimu, Rusijos rublio kursą pastarosiomis dienomis galėjo šiek tiek pakelti ir lūkestis, kad Vakarų valstybės bus priversto pirkti rublius, kad galėtų jais susimokėti už rusiškas gamtines dujas.
Taip pat skaitykite
„Vis dėlto ilguoju laikotarpiu tai neturės teigiamo poveikio Rusijos rubliui, kadangi tikėtina, Vakarų valstybės nesilaikys tokio pasiūlymo“, – mano ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, dirbtinis Rusijos rublio stiprinimas leidžia parodyti šalies gyvenimas, kad ekonominės problemos išspręstos, tačiau tai situacijos nekeičia – šalies ekonomika 2022 m. gali susitraukti apie 16 proc., infliacija siekti 50 proc.
„Toks dirbtinis rublio sustiprinimas leidžia pasigirti šalies gyventojams, kad ekonominė problemos suvaldytos. Tačiau tai jokios naudos neduoda, nes už tuos rublius nėra visiškai jokių galimybių nusipirkti tų prekių, prie kurių yra pripratę Rusijos gyventojai. Jeigu už rublius ir vėl bus bandoma pirkti daugiau užsienio valiutų, kad būtų galima atsiskaityti už užsienyje pagamintas prekes, tuomet Rusijos rublis ir vėl ims nuvertėti.
Todėl rublio stiprinimas yra tik parodomoji priemonė, kuri nepaneigia fakto, kad Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks apie 15 proc., o infliacija gali priartėti ir prie 50 proc. ribos. Tačiau ir ta pati infliacija gali nelabai tiksliai atspindėti, kas vyksta Rusijoje. Kainos gali tiek ir nepakalti, tačiau reikia įvertinti tai, kad didelės dalies vartojimo prekių ir paslaugų, prie kurios yra įpratę Rusijos gyventojai, jie tiesiog nebegaus“, – sako ekonomistas.
Kaip rublio kursas keisis ateityje prognozuoti sunku, sako N. Mačiulis.
„Kadangi rublio vertė veikiama nebe rinkos dėsnių, o dirbtinai palaikoma, todėl vertė priklausys nuo politinių sprendimų. Tačiau nežinau, ar mums tai turėtų būtų svarbu, nes rublis tampa nebekonvertuojama valiuta“, – pabrėžia jis.
Rusijos centrinis bankas deda visas pastangas
Siekiant užkirsti kelią rublio nuvertėjimui, Rusijos centrinis bankas ėmėsi beprecedenčių priemonių.
Pavyzdžiui, palūkanų norma šalyje buvo padidinta iki 20 proc., o gyventojams, turintiems sąskaitoje užsienio valiutos, iki rudens leista banko skyriuje išsiimti iki 10 tūkst. JAV dolerių, nepriklausomai nuo to, kiek užsienio valiutas asmuo turi.
Taip pat iki 2022 m. rugsėjo 9 d. uždrausta keisti rublius į užsienio valiutą.
Stiprinti rublį bandoma ir pasitelkiant verslus. Įmonės, eksportuojančioms prekes iš Rusijos, 80 proc. gautų pajamų užsienio valiuta privalo keisti į rublius.
Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 23 d. paskelbė, kad Maskva mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“ nuo šiol priims tik rubliais, nors daugelis didžiųjų Vakarų valstybių atsakė, kad už rusiškas dujas rubliais nemokės.
