Lietuvos ekonomika 2022 m. pagal konvencinį scenarijų augs 2,7 proc., o vidutinė metinė infliacija perlips 10 proc. ribą, prognozuoja Lietuvos bankas. Pagal didesnio šoko scenarijų Lietuvos ekonomika 2022 m. susitrauktų 1,2 proc., o infliacija siektų 11,5 proc.
„Net blogiausiame sapne negalėjome susapnuoti to, kas įvyko – brutalios Rusijos invazijos į Ukrainą. Daug kas buvo apversta aukštyn kojomis, o kai kurios prognozės pasikeitė kardinaliai“, – sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas dėl geopolitinės ir ekonominės situacijos neapibrėžtumo pateikia tris galimus Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus 2022–2023 m.
Pagal konvencinį scenarijų nedarbo lygis 2022 m. sieks 7,1 proc., infliacija kils iki 10,5 proc., darbo užmokestis augs 10,7 proc.
Infliacijos prognozę Lietuvos bankas dvigubina atsižvelgiant į žaliavų ir maisto kainų didėjimą, kainų ir atlyginimų spiralės įsisukimą, galimus tiekimo trikdžius importuojant žaliavas iš Rusijos ir Baltarusijos.
Tuo metu BVP augimas pagal konvencinį scenarijų 2023 m. turėtų siekti taip pat 2,7 proc., nedarbo lygis padidėti iki 7,3 proc., infliacija sumažėti iki 2,7 proc., o darbo užmokestis vidutiniškai augti 7,7 proc.
Toks konvencinis scenarijus sudarytas remiantis informacija iki kovo 1 d.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.
Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2 proc., o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
2021 m. gruodį Lietuvos bankas prognozavo 3,6 proc. ekonomikos augimą 2022 m., 5,1 proc. metinę infliaciją, 8,2 proc. darbo užmokesčio augimą ir 6,7 proc. nedarbo lygį.
Priklausomybė nuo Rusijos mažėja
G. Šimkaus teigimu, Rytų rinkų galimo praradimo poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį.
Nors į Rusiją Lietuva eksportuoja prekių už 2,6 mlrd. eurų, Baltarusiją – 1,3 mlrd. eurų, o į Ukrainą 1,2 mlrd. eurų, į Rusiją ir Baltarusiją keliaujančios prekės yra ne lietuviškos kilmės, o reeksportuojamos.
„Tokia produkcija sukuria mažiau pridėtinės vertės, todėl praradimai šioje srityje būtų riboti“, – sako G. Šimkus.
Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6, į Ukrainą – 3, o į Baltarusiją – 3 proc. viso Lietuvos eksporto.
„Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą. Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės“, – sako G. Šimkus.
Tuo metu kalbėdamas apie importą G. Šimkus pažymėjo, kad Lietuva iš Rusijos ir Baltarusijos daugiausiai importuoja žaliavų.
Pavyzdžiui, iš Rusijos ir Baltarusijos importuojama 56 proc. mineralinių produktų ir energijos išteklių, 53 proc. trąšų, 41 proc. medienos ir jos gaminių, 17 proc. metalų, 4 proc. kitų produktų.
Kinija ir Baltarusija
Kalbėdamas apie Lietuvos ekonominius santykius su Pekinu, G. Šimkus pažymėjo, kad prekių eksportas į Kiniją 2022 m. sausio mėnesį buvo 85 proc. mažesnis nei 2021 m. mėnesio vidurkis. Eksportas krito visų prekių kategorijose.
Tuo metu prekių eksportas į Baltarusiją 2022 m. sausį buvo 20 proc. mažesnis nei 2021 m. mėnesio vidurkis.
„Prie prekių eksporto į Baltarusiją mažėjimo daugiausiai prisidėjo mašinos ir įrenginiai, vaisiai ir riešutai, matavimo ir medicinos tikslieji prietaisai, plienas ir geležis, įvairūs chemijos produktai“, – aiškina G. Šimkus.
Anot jo, importas iš Kinijos ir Baltarusijos tebedidėja. „Auga bene pagrindinių prekių grupių importas“, – priduria jis.
