Lietuva, remdamasi Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu ir Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos nuostatomis, turi leisti „Belaruskalij“ per Lietuvos teritoriją vežti baltarusiškas trąšas. Tokia, anot parlamentaro Algirdo Butkevičiaus, yra jam pateikta teisininkų, kurių jis neįvardijo, išvada.
Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Kalio trąšų tranzitą sustabdyti lengviau nei chaotišką Vyriausybės politiką ir jos pasekmes“ parlamentaras A. Butkevičius nuogąstavo, kad dauguma Vyriausybių bandė į Lietuvą pritraukti baltarusiškus krovinius, tačiau nuo vasario 1 d. jų teks atsisakyti.
„Šiandien nutrūksta trąšų tranzitas. Kas toliau? Kokios alternatyvos? Jos yra svarbu, kad būtų išsklaidytos abejonės, ar priimant tokį politinį sprendimą atsižvelgta į JAV sankcijas, ar buvo įvertintos ekonominės ir socialinės pasekmės, ar tarptautinės teisės įsipareigojimai nebus pažeisti“, – Seime kalbėjo politikas.
A. Butkevičiaus teigimu, jam pateiktos neįvardytų teisininkų išvados rodo, kad sutartis su „Belaruskalij“ galėjo būti nutraukta neteisėtai, pažeidžiant dvi tarptautines konvencijas.
„Plačiai kalbama, kad „Belaruskalij“ kompanija kreipsis į teismą, ir motyvas yra, kad Lietuva pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus. Noriu pabrėžti, kad, vežant baltarusiškas trąšas tranzitu per Lietuvos teritoriją ir iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto siunčiant šias trąšas laivais į kitas valstybes, yra taikomos Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo ir Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos nuostatos.
Jeigu kalbėtume apie Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą, tai yra nustatytas reikalavimas, kad kiekvienas šio susitarimo dalyvis privalo vežti visus krovinius, išskyrus nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad „LTG Cargo“ turi užtikrinti nenutrūkstamą baltarusiškų trąšų vežimą geležinkeliais. Tai reiškia, kad šiuo atveju reikėtų vertinti tai, jog Vyriausybės pozicija dėl galimo „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties prieštaravimo nacionalinio saugumo interesams yra sunkiai suderinama su Lietuvos valstybės įsipareigojimais“, – aiškina A. Butkevičius.
Jis taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje įtvirtintą principą, valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, turi teisę patekti į jūrą ir iš jos tam, kad galėtų pasinaudoti konvencijoje numatytomis teisėmis.
„Todėl valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, naudojasi tranzito laisve per tranzito valstybės teritoriją visų transporto rūšių priemonėmis. Lietuva būdama tranzito valstybe konvencijos prasme privalo užtikrinti Baltarusijos valstybės, kuri neturi prieigos prie jūros, teisę naudotis tranzito laisve per Lietuvos teritoriją. Tokia yra teisininkų išvada ir aš manau, kad tai gali sukelti tarptautinių įsipareigojimų nevykdymo problemą“, – sako A. Butkevičius.
„Lietuvos geležinkeliai“ neteks 100 mln. eurų
A. Butkevičiaus teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimo stabdyti baltarusiškų trąšų gabenimą per metus neteks 100 mln. eurų ir, tikėtina, 2022 m. dirbs nuostolingai.
„Mano nuomone, su finansiniais sunkumais susidurs ir dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“, ji greičiausiai neteks apie ketvirtadalio–penktadalio visų pervežamų krovinių. Tai reiškia, kad „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet dirbs nuostolingai.
O juk žinome, kad šiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ yra užsibrėžę ambicingus strateginius tikslus, įgyvendina elektrifikacijos projektą, turi būti perkami naujo elektrovežiai. Gali atsitikti taip, kad „Lietuvos geležinkeliai“ skolinsis su didesnėmis palūkanomis arba iš viso susidurs su paskolų gavimo problema“, – aiškina politikas.
Klaipėdos uostas taip pat susidurs su sunkumais
Dėl „Belaruskalij“ trąšų gabenimo nutraukimo per Lietuvą su sunkumais, anot A. Butkevičiaus, susidurs ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Jau viešai pranešama, kad baltarusiškų krovinių apyvarta sudaro trečdalį visų uosto krovinių. Kalbama apie 15 mln. tonų per metus. Kalio trąšos sudaro didžiąją dalį šio kiekio. Baltarusiški kroviniai sudaro apie 18 mln. eurų pajamų uostui. Dėl nutrūkusio trąšų gabenimo bus prarasta didelė jų dalis.
Klaipėdos uosto direkcija nebesurinks ir laivų rinkliavų, kurios galėtų siekti apie 20 mln. eurų. Jos nebus surinktos, nes bus atsisakyta dalies laivų, kurie trąšas gabendavo į įvairias pasaulio šalis“, – tikina politikas.
A. Butkevičiaus teigimu, Klaipėdoje esantis trąšų terminalas yra pats didžiausias pasaulyje.
„Kai kurios Vyriausybės stengiasi tokius objektus ir infrastruktūrą išvystyti, o dabartiniai konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos atstovai užsiima žlugdymu“, – mano politikas.
Jis nuogąstavo ir dėl to, kad nuostolių patirs uoste veikianti bendrovė „Birių krovinių terminalas“.
„Tai yra didžiausia krovos kompanija Klaipėdos uoste ir didžiausias terminalas pasaulyje, kurio specializuoja yra mineralinių trąšų krova. Įmonė sutarties su „Belaruskalij“ pagrindu vykdo trąšų krovą Klaipėdos uoste. Bendrovė 2020 m. uždirbo 15,9 mln. eurų grynojo pelno, 2019 m. – 18,7 mln. eurų. Nutrūkęs trąšų vežimas itin paveiks įmonės veiklą, nes jos specializacija – baltarusiškų trąšų pervežimas ir nėra kuo pakeisti tokių krovinių kiekių“, – tikina A. Butkevičius.
Politikas taip pat pažymėjo, kad galimai dėl sprendimo per Lietuvą nebevežti „Belaruskalij“ trąšų bendrovės „LTG Infra“ bei „LTG Cargo“ jau padidino tarifus kai kurioms paslaugoms.
„Klaipėdos uoste – net iki 3–4 kartų, dėl to ten veikiančios įmonės bus priverstos kelti savo paslaugų įkainius, o uostas susidurs su konkurencingumo problemomis. Pavyzdžiui, padidinus tarifus krovinių gabenimas į Rygos uostą tampa iki 4 kartų pigesnis nei į Klaipėdą“, – sako jis.
Sutartis su „Belaruskalij“ pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų
LRT.lt primena, kad Vyriausybė dar sausio 12 d. priėmė sprendimą nuo 2022 m. vasario 1 d. nutraukti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą per Lietuvą.
Taip pat skaitykite
Savo ruožtu viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ „Lietuvos geležinkeliams“ pareiškė ketinanti reikalauti atlyginti visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija gruodžio 21 d. Komisijos posėdyje priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
