Platformose dirbantys žmonės, pavyzdžiui, maisto kurjeriai ar pavežėjai, teikiantys paslaugas per pavežėjimo programėles, susidurs su pokyčiais – juos numato Europos Komisijos direktyva. Trišalės taryboje socialiniai partneriai teigė palaikantys tiek direktyvą, tačiau pasisakantys už platformų suteikiamą lankstumą. Vis dėlto darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų pozicijos dėl to, kaip pasiekti geriausių rezultatų, išsiskyrė.
Prieš pateikiant direktyvą, viceministro Vytauto Šilinsko aiškinimu, buvo diskutuojama apie dvi galimybes.
„Arba jie lieka individualios veiklos vykdytojais, paslaugų teikėjais ir atsiranda Civiliniame Kodekse kažkoks reglamentavimas, kaip yra vartotojų apsauga. (...) Arba kitas kelias galėtų būti, jeigu šie asmenys vis dėlto tampa darbuotojais, reikėtų ir šiame formate diskutuoti su darbdaviais ir darbuotojais, kokių reikėtų išimčių“, – teigė V. Šilinskas.
Pagal pasiūlytą direktyvą, anot viceministro, rodos, vis dėlto einama antruoju keliu.
V. Šilinskas teigė, kad kol kas direktyvos tekstas nėra galutinis ir jis gali keistis, tačiau esą tikėtina, kad direktyva bus priimta: „Nepanašu, kad yra politinė valia ES valstybių narių blokuoti šią direktyvą.“

A. Romanovskis: tai būtų mirtis tiek platformoms, tiek platformų naudotojams, tiek vartotojams
Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ragino ieškoti sprendimo, kuris ir toliau suteiktų darbuotojams lankstumo.
„Visi turbūt linksta į tai, kad tai būtų hibridinis modelis, nes tikriausiai nėra ginčų nė iš vienos pusės, kad ši veikla turėtų būti kitaip reguliuojama negu klasikinė individuali veikla. Bet, kita vertus, yra kaip ir supratimas, kad tai nėra ir negali būti tradiciniai darbo santykiai, kaip juos apibrėžia mūsų Darbo kodeksas“, – teigė A. Romanovskis.
Jis kėlė idėją, kad Europos Komisijos direktyva galėtų nustatyti bazinius principus, bet dėl konkretaus reguliavimo galėtų apsispręsti kiekviena valstybė individualiai.

„Mes visi suprantame, kad, jeigu eitų tas variantas, kuris dabar yra, tai būtų mirtis tiek platformoms, tiek platformų naudotojams, tiek vartotojams. Supraskime, kad platformos yra ne tik darbuotojai, ne tik verslas, bet ir vartotojai, kiti verslai, kurie gauna prieigą“, – sakė A. Romanovskis.
V. Šilinskas tikslinosi, ar tokiu atveju Verslo konfederacija palaikytų idėją, kai susitarimu tarp darbuotojo ir platformos būtų įtvirtinama, ar asmuo tampa darbuotoju, ar toliau vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Viceministro vertinimu, tokia tvarka įneštų daugiau painiavos ir apsunkintų pačių platformų darbą.
A. Romanovskis sutiko, kad tokia tvarka būtų paini, tačiau tvirtino, kad šiuo metu Lietuva įstrigusi tam tikruose spąstuose: „Dabar esame tos individualios veiklos spąstuose. Turime individualios veiklos modelį, kuris pritaikytas dirbantiesiems savarankiškai, bet neturime jokio modelio, kuris būtų pritaikytas platforminiams darbuotojams.“
Verslo konfederacijos vadovas pabrėžė nesantis prieš direktyvą ir teigė manantis, kad visos pusės sutinka, jog šioje srityje yra problemų, kurias būtina spręsti. „Mes nesame prieš. Klausimas – kaip tai turėtų būti išspręsta“, – teigė A. Romanovskis.
K. Krupavičienė: norime, kad platformos skirtų pinigų ir socialinėms garantijoms
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė neslėpė nuogąstavimo, kad priėmus išskirtines sąlygas platformų darbuotojams, gali atsirasti tuo piktnaudžiaujančių darbdavių, kurie dalį savo darbuotojų perkels į platformas ir juos į darbą iškvies tik esant užsakymams.

„Visi matome, kad platformų darbas plečiasi ir ne tik maistą pristato ar dirba taksi vairuotojais, bet verslas pradėjo naudoti platformų darbą ir tradicinėse šakose. Pasakysiu atvirai gerbiamiems darbdaviams, mes tiesiog bijome, kad įmonė įves daliai darbuotojų darbą pagal platformas, nes jiems užsakymas gautas ir „prašom ateiti į darbą“. Užsakymo nėra – „prašom neiti.“
Jos vertinimu, darbo santykiai tokiu būdu tampa atsargūs ir profesinės sąjungos mato pagrindą imtis reguliavimo, kad tokio piktnaudžiavimo būtų išvengta.
„Europos profesinių sąjungų konfederacija siūlo gerbti socialinių partnerių autonomiją, kad galėtume eiti tuo keliu, ką padarė Italija, kad galėtų būti sektorinė kolektyvinė sutartis. Jie tuos darbo santykius tiesiog bando sureguliuoti susitarimais“, – teigė K. Krupavičienė. Jos nuomone, įvairūs susitarimai galėtų būti įtvirtinti būtent šiose sutartyse.

Ji sutiko, kad, pavyzdžiui, studentams darbas platformose yra patogus dėl suteikiamo lankstumo, tačiau kėlė klausimą, kodėl tokiems darbuotojams nėra suteikiama apsauga. K. Krupavičienės tvirtinimu, tokios galimybės yra jau dabar, remiantis Lietuvos Darbo kodeksu.
„Kodėl studentas, kuris vežioja žiemą su dviračiu maistą (tokių gatvėse matau labai daug), kodėl jam neskaičiuoti darbo stažo? Kodėl jo neapdrausti sveikatos draudimu? Jis negali pretenduoti į ligos išmoką, nedarbo išmoką, turėti stažą savo pensijai. Pagalvokime apie tuos žmones ir jų senatvę. Manau, kad klausimas tikrai diskutuotinas, bet mes turime pagalvoti apie šiuos žmones. Manau, kad mes įrankius tikrai turime“, – tikino K. Krupavičienė.
Ji pabrėžė nesanti prieš lankstumą: „Verslas yra labai skaidrus: kiek jis valandų vežioja, kur vežioja ir t. t. Tačiau mes tik sakome, kad už tas valandas jam tegu skaičiuojasi darbo valandos, jis būna apdraustas ligos atveju. Jeigu žmogus, turėdamas individualią veiklą pats iš savo pajamų turi viską sumokėti, tam žmogui nieko nebeliks. Mes norime, kad tos platformos trupučiuką skirtų pinigų ir toms socialinėms garantijoms.“

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis antrino K. Krupavičienė ir teigė besilaikantis pozicijos, kad nereikėtų laukti Europos Komisijos direktyvos – perkelti nuostatas į nacionalinę teisę reikėtų jau dabar.
Siūlo nustatyti kriterijus, kaip atskirti darbo santykius
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė pateikė mintį, kad galėtų būti nustatyti kriterijai, kada darbas platformoje galėtų būti laikomas darbo santykiais.
„Pavyzdžiui, kai tau neleidžia kitur dirbti tavo platforma, su kuria pasirašai [bendradarbiavimo sutartį] arba tau nurodo konkrečias darbo valandas nuo 9 iki 17 val., ar dar kažkokie dalykai, kurie parodo, kad tai tikrai yra darbo santykis. Kaip Kristina minėjo, tai neleistų tada tų įprastų darbo santykių pakeisti į platforminį darbą. Galbūt šioje vietoje būtų tokia apsauga pačių darbuotojų. Verslas, kuris vystosi, kuris yra inovatyvus, turi išlikti lankstus“, – tvirtino A. Maldutytė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad individualią veiklą vykdantys asmenys yra draudžiami socialiniu draudimu, tačiau svarstė, kad galbūt galėtų būti numatytas papildomas mokestis, siekiantis, pavyzdžiui, 0,4 proc., kuris, pavyzdžiui, apsaugotų platformų darbuotojus nuo nelaimintų atsitikimų.
Socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Trišalės tarybos posėdyje atkreipė dėmesį, kad kol kas visoms valstybėms narėms kyla klausimų dėl to, kaip direktyva būtų pritaikyta praktikoje ir kokios sąlygos būtų taikomos.
K. Zauros tvirtinimu, taip pat kol kas nėra aišku, kada galutinė direktyva galėtų būti parengta ir priimta. Anot atašė, preliminariai sprendimas galėtų būti priimtas birželį.
Už direktyvą turėtų pasisakyti bent 55 proc. valstybių narių. Norint užblokuoti direktyvą, reikėtų, kad bent 13 valstybių narių pasisakytų prieš arba susilaikytų. Gali užtekti ir 4 valstybių susilaikymo ar pasisakymo prieš, tačiau balsų svoris turėtų būti toks, kad tai atspindėtų atstovavimą 33 proc. Europos Sąjungos populiacijos.








