Verslininkai ieško darbuotojų. Skaičiuojama, šiaurės Lietuvos regione per ateinančius metus gali pritrūkti kelių tūkstančių darbuotojų. Deramasi su aukštosiomis regiono mokyklomis, kad jos ruoštų daugiau specialistų. Dalis verslų darbuotojus ketina ruošti patys, įgiję mokymo įstaigos statusą.
Šiauliuose įsikūrusi baldų gamybos įmonė šiuo metu turi 515 darbuotojų. Per metus ketina pastatyti naują gamyklą, tapti stambiausia Šiaulių Laisvosios ekonominės zonos investuotoja ir padvigubinti apyvartą. Didžiausias iššūkis – rasti pustrečio šimto naujų darbuotojų, vidutinis atlyginimas – apie 1600 eurų popieriuje.
„Esame nusprendę gauti mokytojo licenciją, kur mes esame jau įpusėję. Tai kovo 1 dieną turėti mokymo licenciją. Tikimės turėti ir mokyti darbuotojus patys. Samdysime žmones, kurie yra be patirties. Ir mes juos apmokysime“, – sako „Vilmers“ vadovas Ovidijus Jalonskis.
Tyrimų duomenimis, Šiaulių, Telšių ir Mažeikių regionų įmonėms per ateinančius trejus metus reikės bent 1,5 tūkst. inžinierių ir per 3 tūkst. kvalifikuotų pramonės darbininkų.
Regiono Aukštosios mokyklos per ateinančius metus specialistų paruoš kelis kartus mažiau. Jaunimą bandoma vilioti pinigais. Pasirinkę inžinerijos, matematikos ar finansų studijas per mėnesį gali gauti po kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas.

„Į regionus nelabai studentai mėgsta stoti, bet didžiausia problema ne tik regione, bet ir šalyje, kad studentai nėra linkę stoti į tokias sudėtingas specialybes, nes studijuoti nėra lengva“, – teigia VU Šiaulių akademijos vadovė Renata Bilbokaitė.
Šiuo metu Šiaulių akademijoje studijuoja apie šimtą verslo laukiamų specialistų.
„Nuo antro kurso per praktiką jau stengiamasi tuos studentus įdarbinti. Įmonių Šiaurės Lietuvoje yra be galo daug. Praktiškai po 4-5 pasiūlymus informatikui ar finansininkui į vieną vietą. Vienam studentui. Tai studentas turi iš ko rinktis“, – sako R. Bilbokaitė.

Regioninis universitetas sako, kad verslo poreikius patenkintų geriausiu atveju per penkerius metus. Ir tai, jei stojančiųjų būtų dešimt kartų daugiau. Todėl regiono verslai be užsieniečių neišsivers.
„Strateginis tikslas yra kalbėtis su valdžios institucijomis, kad leistų greičiau ir daugiau įdarbinti užsieniečių, ypač mums giminingų kaimyninių kraštų piliečių. Su kuriais mes turime artimus ir kultūrinius, ir verslo santykius“, – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.
Pasak verslininkų, būsimus darbuotojus pradėti ruošti reikia nuo mokyklos suolo. Siekiama, kad bent viena Šiaulių gimnazija taptų regionine inžinerinės pakraipos mokykla. Verslas ugdymo įstaigas žada remti finansiškai, padėti įsigyti įrangos, skirti stipendijų.




