Istorijoje dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą labai daug juodų dėmių, todėl Seime privalo būti pradėtas tyrimas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.
Trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetų bendro posėdžio dėl aplinkybių, susijusių su „Belaruskalij“ trąšų tranzitu per Lietuvos teritoriją, tyrimo, parlamentaras D. Gaižauskas tikina, kad neatsakytų klausimų yra labai daug.
„Kiek gali žalos padaryti Lietuvai tam tikri sprendimai, koks JAV vaidmuo dėl trąšų, konkurenciniai momentai. Svarbiausia, kas gynė Lietuvos interesus, Birių krovinių terminalą“, – po posėdžio kalbėjo D. Gaižauskas bei pridūrė, kad tyrimą turėtų atlikti Seime tam sukurta komisija.
Jo teigimu, kyla klausimų ir dėl to, kodėl iš posto privalėjo pasitraukti „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
„Buvo pripažinta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ darė kietą kontrolę, žiūrėjo teisinius momentus, kaip kontroliuoti sutartį, kad nebūtų apdaryta žala. Kam tuomet „Lietuvos geležinkelių“ vadovas buvo atleistas“, – stebėjosi jis.
Taip pat skaitykite
Be to, D. Gaižauskas teigė, kad susisiekimo ministras Marius Skuodis visas detales apie tolimesnį trąšų tranzitą per Lietuvą žinojo.
„Susisiekimo ministras man prisipažino, kad jis viską žinojo. Ir tai buvo didžiausia žala, kad jis nuslėpė tam tikras aplinkybes. Jis pasakė, kad tikrai norėjo atsistatydinti, bet negalėjo dėl tam tikrų aplinkybių“, – sakė D. Gaižauskas.
S. Skvernelis: tikiuosi, kad visuomenė sužinos istorijos detales
Daug detalių po susitikimo negalėjo pateikti ir Saulius Skvernelis, kuris teigė, kad klausimų dėl „Belaruskalij“ trąšų gabenimo yra labai daug.
„Pirmas įspūdis, kad tikrai turime kalbėti apie tyrimą. Nes, kiek užduodi klausimų, sulauki atsakymų, tai dar daugiau klausimų kyla. Kalbant nuo pačių sankcijų atsiradimo mechanizmo, mūsų valdžios pareigūnų, Vyriausybės narių, Vyriausybės veikimo, žinojimo, visuomenės informavimo.
Situacija tokia, kad tų atsakymų turime gauti vis daugiau. Tikiuosi, kad kažkada pabaigus tuos visus posėdžius visuomenei galėsime daugiau detalių atskleisti, kiek tai galima viešinti. Tikrai norisi, kad visuomenė sužinotų tą informaciją, kurią gavome“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasiteiravus, kokius dalykus turi žinoti visuomenė, jis akcentavo, kad daug informacijos dėl uždaro posėdžio atskleisti kol kas negalintis: „Visuomenė visų pirma turi sužinoti, kaip ginami jos interesai. Kas tą turi daryti, kaip jie ginami, kam atstovaujami. Po to, kas vyksta užkulisiuose ginant tuos interesus.“
S. Skvernelis taip pat teigė, kad net ir vienašališkai Lietuvai nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ trąšų tranzitas ir toliau galėtų vykti per kitas įmones.
„Skaičiai buvo pasakyti, yra įvardinta dešimtys įmonių, kurios galėtų tą iš karto padaryti“, – pridūrė jis.
Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Lietuvoje yra 10 įmonių, kurios galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą.
„Tačiau realiai vertinčiau, kad tai galėtų padaryti dvi įmonės“, – sakė ministras.
„Lietuvos geležinkelių“ priklausomybė nuo „Belarasukalij“ buvo per didelė
Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad dėl „Belaruskalij“ istorijos aplinkybių aiškinimosi jokių tyrimo komisijų nereikia.
„Į visus klausimus, kuriuos mes uždavėm, svečiai atsakė nuoširdžiai. Manau, kad parlamentinės kontrolės tikrai užtenka. Ir klausimai rimti, atsakymai rimti, ministras buvo gerai pasiruošęs, daug dalykų paaiškino“, – sakė jis.
Be to, kalbėdamas apie naujai paaiškėjusias detales L. Kasčiūnas teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ priklausomybė nuo Baltarusiškos įmonės užsakymų buvo per didelė.
„Mano požiūriu, kai kurie Lietuvos geležinkelių veikimo algoritmai liudijo per daug didelę priklausomybę nuo „Belaruskalij“ kontrakto, nes tam tikri veiksmai buvo daromi, kad būtų atitolintas sankcijų efektas. Pavyzdžiui, kalbu apie avansinį mokėjimą. Juk negali taip būti, kad avansinis mokėjimas būtų atliktas niekam nežinant įmonėje. Tai mums ir buvo patvirtinta. (...) Ta priklausomybė yra ir mums verta kelti klausimą, kiek valstybinė įmonė turi būti priklausoma nuo tokios valstybės, kaip Baltarusija“, – svarstė politikas.
Jis taip pat teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ niekada nebuvo tikrinama vyriausybinėje komisijoje, o tai buvo klaida: „Pati įmonė nejautė pareigos, kuri kyla iš įstatymo pačiai pasitikrinti.“
Nesikreipti į komisiją galimai buvo klaida
Susitikime dalyvavęs laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas teigė, kad nederinti 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimų dėl avansinių mokėjimų su vyriausybine komisija patarė teisininkai.
E. Lazauskas pažymėjo, kad taip gabūt padaryta klaida, tačiau buvo bijoma, kad nepakeitus sutarties sąlygų arba neleidus jų pakeisti įmonė prarastų 6–7 mln. eurų.
„Tuo metu turima informacija neleido priimti tokio sprendimo. Darėme rizikų tyrimą, klausėme teisininkų ir pagal visą kontekstą padarėme tokį sprendimą. Vertinome rizikas, finansinius nuostolius ir potencialius ieškinius.
Žinote, kad už suteiktas paslaugas mums buvo sumokama jau vėliau. Tai (nepakeitus sutarties – LRT) mes po gruodžio 8 d. negalėtume gauti už visą lapkritį pinigų (iš „Belaruskalij“) ir tai galėtų būti apie 6–7 mln. eurų. Mes vertinome šitą riziką, kaip potencialų nuostolį, todėl buvo padarytas sutarties pakeitimas“, – aiškino jis
Vyriausybė priims sprendimą dėl trąšų gabenimo
LRT.lt primena, kad Vyriausybė trečiadienį priims sprendimą dėl „Belaruskalij“ trąšų gabenimo per Lietuvą.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija gruodžio 21 d. Komisijos posėdyje priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. „Lietuvos geležinkeliai“ teigia iki šiol gabenantys trąšas, nes dar 2021 m. lapkritį gavo avansinį mokėjimą iš „Belaruskalij“ 2–3 mėnesiams į priekį, todėl privalo vykdyti sutartį. Įmonės vadovas Mantas Bartuška tvirtino, jog teisinio pagrindo nutraukti sutarties su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja nebuvo, o jei taip būtų pasielgta, įmonei grėstų kelių šimtų milijonų eurų bauda.
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
Dėl siekio suvaldyti tik finansines rizikas, tačiau negalvojant apie įmonės reputaciją, bendru sutarimu iš „Lietuvos geležinkelių“ pasitraukė įmonės vadovas Mantas Bartuška.
