Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Pirmo ilgojo savaitgalio šiais metais sulauksime kovą. Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo diena – šiemet bus minima penktadienį.
Ilguoju savaitgaliu, kaip ir įprasta, džiaugsimės per Velykas, kurios šiemet bus balandžio 17–18 dienomis (sekmadienį ir pirmadienį).
Kadangi šiais metais Jonines (birželio 24 d.) minėsime penktadienį, ilgesnis bus ir paskutinis birželio savaitgalis.
Ilgiau ilsėsimes ir Žolinės savaitgalį, kuri šiemet bus švenčiama pirmadienį (rugpjūčio 15 d.).
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet darbuotojai mėgausis ilgesniu savaitgaliu per Kalėdas. Kūčios šiemet bus šeštadienį, pirma Kalėdų diena – sekmadienį, o antra Kalėdų diena – pirmadienį.
Laisvadienius turėsime ir per Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) bei Vėlines (lapkričio 2 d.), kurie bus antradienį ir trečiadienį. Praėjusiais metais dėl šių poilsio dienų turėjome net 4 dienų savaitgalį.
Anksčiau ne darbo diena buvo laikoma tik lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, tačiau 2020 metais pirmą kartą nedirbome ir šią dieną.
Vis dėlto lapkričio 2-osios laisvadienio likimas jau prieš kurį laiką ėmė kabėti ant plauko – Seime atsirado įvairių siūlymų vieną poilsio dieną kompensuoti kitomis.
2022 metais taip pat numatytos šios šventinės dienos: vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena (trečiadienis); liepos 6-oji – Valstybės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (trečiadienis).
Šiais metais gegužės 1-ąją, sekmadienį, sutaps Motinos diena ir Tarptautinė darbo diena. Birželio 5-ąją, sekmadienį, bus minima Tėvo diena.
Ne darbo diena paskelbė ir lapkričio 2-ąją
LRT.lt primena, kad dar 2019 metais pasigirdo siūlymų lapkričio 2-ąją įteisinti kaip ne darbo dieną. Galiausiai Seimas balsų dauguma patvirtino Darbo kodekso pataisą, numatančią, kad lapkričio 2-oji – Vėlinės – būtų įtraukta į oficialių šventinių dienų sąrašą.
„2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti tradicinė mirusiųjų pagerbimo šventė.
Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į ne darbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – tąkart kalbėjo pasiūlymo sumanytojai.
Atsieina apie 50 mln. eurų
Įvertinę, kad viena ne darbo diena valstybei kainuoja maždaug 50 mln. eurų, parlamentarai siūlė iš šventinių dienų sąrašo vieną dieną išbraukti. Pavyzdžiui, nors buvo nuspręsta lapkričio 2-ąją įtraukti į šventinių dienų sąrašą, buvo siūloma iš šio sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną.
Pasiūlymo autorius Seimo narys Darbo partijos atstovas Petras Čimbaras teigė, kad viena iš priežasčių, paskatinusių teikti tokią Darbo kodekso pataisą, buvo tai, kad Lietuva šiuo metu yra viena Europos Sąjungos lyderių pagal šventinių dienų skaičių.
Tąkart kategoriškai prieš gegužės 1-osios išbraukimą iš šventinių dienų sąrašo pasisakė profesinės sąjungos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigė, kad tokios iniciatyvos apskritai kelia nuostabą.
Siekė laisvadienio Laisvės gynėjų dieną
2020-aisiais taip pat atsirado iniciatyvų šventine ne darbo diena paskelbti sausio 13-ąją, o atsisakyti gegužės 1-osios.
Su tokiu pasiūlymu nesutiko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Jos aiškinimu, skelbti sausio 13-ąją ne darbo diena galima, tačiau jokiu būdu negalima iš ne darbo dienų sąrašo išbraukti gegužės 1-osios.
„Mes kategoriškai prieš. Tikrai kategoriškai nepritariame. Keista, kad kyla tokių iniciatyvų, nes gegužės 1-oji yra Tarptautinė darbo diena. Tai net ne Lietuvos šventė“, – tąkart kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.
2020 metų liepos mėnesį Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena galėtų tapti šventinė, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti, tačiau galutinio sprendimo dar nėra.
Trišalė taryba pritarė nuo 2021-ųjų sausio 13-ąją paskelbti ne darbo diena, tačiau kartu pateikė siūlymą iš ne darbo dienų sąrašo išbraukti lapkričio 2-ąją, kuri ne darbo diena paskelbta vos praėjusiais metais.
Siūlymą sausio 13-ąją paskelbti ne darbo diena Seime registravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys. Jie taip pat siūlė iš ne darbo dienų sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją.
Taip esą būtų įvertinta išskirtinė šios dienos svarba ir išreikšta pagarba šią dieną žuvusiems bei nukentėjusiems asmenims. Tokiam siūlymui pritarė ir Vyriausybė. Tai būtų jau 17-a šventinė diena Lietuvoje. ES vidurkis yra maždaug 12 šventinių dienų.
Tiesa, kadangi Lietuva ir taip turi itin daug šventinių dienų, o ekonomiką ir biudžeto surinkimą kiekviena jų veikia neigiamai, rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoj esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai.
