„Gauti nedarbingumo negaliu ir niekam nesvarbu, kur moku mokesčius“, – savo istorija dalijasi į „LRT girdi“ besikreipusi Gabija. Moteris teigia nuotoliniu būdu dirbanti ir mokesčius mokanti Lietuvoje, bet realiai jau kelis mėnesius gyvenanti Slovėnijoje. Būtent paskutinis faktas, teigia Gabija, ir pakišo koją norint gauti nedarbingumo pažymėjimą.
Į LRT kreipėsi Gabija, ji pasakoja dar vasarą išsikrausčiusi gyventi į Slovėniją, tačiau ir toliau likusi dirbti nuotoliniu būdu Lietuvos bendrovėje, todėl atitinkamai ir mokesčius nuo darbo užmokesčio mokanti Lietuvoje.
„Taip nutiko, kad peršalau ir tikėjausi gauti kelioms dienoms nedarbingumą, tad kreipiausi į savo šeimos gydytoją Lietuvoje. Išdėsčiusi problemą telefonu, sulaukiau sutrikusios seselės atsakymo, kad nežino, ar gali man išduoti nedarbingumo pažymėjimą“, – teigia Gabija.
Anot jos, pasidomėjusi situacija slaugytoja informavo, kad, pasikonsultavus su „Sodra“, paaiškėjo, kad išduoti nedarbingumo galimybės nėra dėl to, kad Gabija yra užsienyje.
„Jei būčiau dirbusi per nuotolį Lietuvos teritorijoje, viskas būtų buvę gerai, bet kadangi aš užsienyje, jau jokio nedarbingumo gauti negaliu ir niekam nesvarbu, kur moku mokesčius. Kol kas laukiu, kol gausiu leidimą gyventi Slovėnijoje, bet biurokratija lėta, kaip visur būna, trys mėnesiai ir dar nieko nepešiau. Tai taip išeina, kad mirdama, griūdama, bet į darbą turėčiau eiti, net jei pasigaučiau COVID-19“, – svarsto moteris.
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir „Sodra“ LRT.lt teigia, kad situacija ne visai tokia. Esant užsienyje gauti nedarbingumo pažymėjimą taip pat galima, tačiau dėl susirgimo reikia kreiptis ne į Lietuvos, o į tos šalies gydymo įstaigą.
„Jei asmuo suserga būdamas užsienyje, jis turi kreiptis į užsienio gydymo įstaigą. Už Lietuvos ribų gauti asmenų laikinąjį nedarbingumą patvirtinantys medicininiai dokumentai su nurodyta laikinojo nedarbingumo trukme ir priežastimi Lietuvoje pakeičiami į elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kai tik gaunamas asmens prašymas ir dokumentai“, – nurodo ministerijos atstovė Edita Banienė.
Kaip patikslina „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, patyrus traumą, susirgus, kai tenka slaugyti artimąjį ar kitais atvejais tapus nedarbingam už Lietuvos ribų, Lietuvoje apdraustam žmogui derėtų kreiptis į vietos gydymo įstaigą ir gydytojo išduotus medicininius dokumentus pateikti „Sodrai“.
Dokumentuose turėtų būti nurodyta laikinojo nedarbingumo priežastis, diagnozė, nedarbingumo trukmė ir kita informacija. Šiuos dokumentus į nedarbingumo pažymėjimą pakeičia „Sodros“ teritorinio skyriaus specialistas nedarbingumo kontrolei.
„Prašymą pakeisti už Lietuvos ribų gautą laikinąjį nedarbingumą patvirtinantį dokumentą į nedarbingumo pažymėjimą galima pateikti per asmeninę paskyrą. Kartu reikia pateikti minėtų medicinos dokumentų patvirtintas kopijas“, – nurodo M. Kozič.
Ji pažymi, kad šių dokumentų išversti į lietuvių kalbą nereikia – tai organizuoja prašymą su dokumentais gavęs „Sodros“ teritorinis skyrius.
Vis dėlto dėl tokios situacijos procesas gali užtrukti iki 5 dienų. Jeigu proceso metu paaiškėtų, kad gyventojas pateikė ne visus reikiamus dokumentus, procesas užsitęstų ir dar ilgiau – kol būtų gauti reikiami dokumentai.
M. Kozič atkreipia dėmesį, kad nors tvarka išlieka ta pati, nustačius laikiną nedarbingumą, darbuotojas apie tai turi informuoti savo darbdavį.
„Apsilankius pas gydytoją buvimo vietoje, žmogui nustatoma diagnozė ir nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, taigi, tuo metu žmogus nedirba, kadangi turi tai pagrindžiančius medicinos dokumentus. Darbuotojas turėtų savo darbdavį informuoti apie tai, kad susirgo, kad darbdavys galėtų šį faktą pažymėti darbo laiko apskaitos žurnaluose. Kaip įrodymą darbuotojas gali pateikti buvimo vietos gydymo įstaigos išduotus dokumentus. Pateikus anksčiau nurodytus dokumentus „Sodrai“, bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir tuo pagrindu skirta ligos išmoka“, – sako M. Kozič.
Apie išduotą elektroninį pažymėjimą ar dėl trūkstamų duomenų neišduotą elektroninį pažymėjimą „Sodros“ teritorinis skyrius informuoja žmogų asmeniškai.
Jeigu pasibaigus ar besibaigiant nedarbingumo pažymėjimui paaiškėtų, kad gydymą privalu tęsti, naujus dokumentus reikėtų iš naujo pateikti „Sodrai“.
Draudėjai perspėja – kelionių draudimas garantuotų tik pirmąją pagalbą
LRT.lt kalbintų draudimo bendrovių atstovai atkreipia dėmesį, kad draudimo, kuris kompensuotų gydymo išlaidas išvykus gyventi į užsienį, bendrovės netaiko. Vis dėlto, jeigu į užsienį išvykstama ne gyventi, bet ilgesniam laikui, bent kuriam laikui galima apsidrausti kelionių draudimu.
„Kelionių draudimu galima apsidrausti prieš vykstant į užsienį ilsėtis, pramogauti, komandiruotės tikslais, laikinai ten gyventi, dirbti. Pagal Kelionių draudimo taisykles, nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje kelionių draudimo apsauga negalioja“, – sako ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus ekspertė Laura Norvilaitė.
Anot jos, turint Sveikatos draudimą, apmokamos tos paslaugos, kurios yra suteikiamos Lietuvoje, o kritinių ligų atvejais taip pat Estijoje ir Latvijoje.
„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė Ronalda Lipnevičiūtė atkreipia dėmesį – kelionės draudimas taip pat dažniausiai padengia tik gydymo išlaidas nutikus nelaimei, pirmosios pagalbos išlaidos, bet ne ambulatorinį gydymą, kuris, pavyzdžiui, reikalingas ilgesnį laiką sergant.
„Kelionės draudimą galima įsigyti iki vienerių metų trukmės, tačiau apsauga negalioja teritorijoje valstybės, kur apdraustasis nuolat gyvena, t. y., turi leidimą nuolat gyventi ar turi jos pilietybę“, – atkreipia dėmesį R. Lipnevičiūtė.
„Norint, kad sveikatos priežiūros paslaugos gyvenant užsienio šalyje būtų dengiamos privataus sveikatos draudimo lėšomis, reiktų draudimą įsigyti valstybėje, kuri yra nuolatinė žmogaus gyvenamoji vieta, t. y. pirkti vietinę paslaugą“, – priduria ji.
L. Norvilaitė taip pat pataria, jeigu žmogus privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamas Lietuvoje ir laikinai yra išvykęs į Europos Sąjungos šalį, Šveicariją ar Norvegiją, apsvarstyti galimybę naudotis Europos Sveikatos draudimo kortele, kuria tokiu atveju galėtų būti padengtos gydymo išlaidos užsienio valstybės gydymo įstaigose.
Bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis taip pat atkreipia dėmesį, kad draudimo sutarčiai, jeigu tokia vis dėlto pasinaudojama, reikia laiko įsigalioti, todėl draudimu derėtų pasirūpinti dar prieš išvykstant.
Geriausia apsidrausti dar prieš išvykstant į užsienį. Jei kelionių̨ draudimo sutartį nuspręsta sudaryti jau išvykus, draudimo apsauga įsigalios po 14 dienų nuo draudimo liudijimo pasirašymo“, – teigė L. Laugalis.
Svarbu laikytis elgesio taisyklių
LRT.lt primena, kad nedarbingumo metu taikomos elgesio taisyklės, kurių pažeidimais laikomi atvejai, kai asmuo nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir slaugos režimo, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ir kituose renginiuose, vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas ar elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Kaip anksčiau LRT.lt yra nurodžiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šios taisyklės taikomos nepaisant to, koks fiksuotas negalavimas.
Ministerija taip pat nurodė, kad laikinojo nedarbingumo metu ypatingą dėmesį svarbu skirti sveikatai ir gydymui, o, kad gydymas būtų efektyvus ir sveikimo procesas greitas, žmogus privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių.
LRT.lt primena, kad už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas išmoką darbuotojui moka darbdavys. Išmokos dydis siekia 62,06–100 proc. susirgusiojo darbo užmokesčio.
Nuo trečios ligos dienos 62,06 proc. susirgusiojo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio moka „Sodra“.
