Vokietijos koncernas „Siemens Energy“ pateikė daugiau nei 12 mln. eurų pretenziją valstybės valdomos grupės „Epso-G“ energetikos infrastruktūros bendrovei „Tetas“ – ji buvo vokiečių subrangovė ypatingos strateginės svarbos Lietuvos projekte – įrengiant elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarais būtinus kompensatorius trijose pastotėse.
Įmonės bando ginčą spręsti taikiai – neteisminės mediacijos būdu.
„Tetas“ užsakovo ir pretenzijos teikėjo neatskleidžia motyvuodamas slaptu mediacijos procesu, tačiau jį BNS patvirtino pats „Siemens Energy“ ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Tiesa, kad šiuo metu deramės su „Tetu“ dėl projekto“, – BNS teigė „Siemens Energy“ atstovas žiniasklaidai Timas Prollis-Gerwe, atsakydamas į BNS klausimą, ar „Siemens Energy“ pateikė apie 12 mln. eurų pretenziją „Tetui“.
„Siemens Energy“ 2021 metais gavo daugiau nei 100 mln. eurų vertės „Epso-G“ valdomos įmonės „Litgrid“ užsakymą pagaminti sinchroninius kompensatorius trims šalies pastotėms ir kaip subrangovę pasamdė „Tetą“.
„Teto“ 2025 metų veiklos ataskaitoje rašoma, kad praėjusių metų pabaigoje įmonė gavo pretenzijas dėl 9,11 mln. eurų nuostolių atlyginimo ir 3,1 mln. eurų delspinigių iš užsakovo, su kuriuo buvo pasirašytos strateginės reikšmės objekto projektavimo ir rangos sutartys. Užsakovas joje nenurodomas.
Pasak ataskaitos, pagal pasirašytus mediacijos bei papildomus susitarimus jos terminas pratęstas iki šių metų kovo 31 dienos.
Tačiau, kaip BNS pranešė „Teto“ vadovas Ovidijus Martinonis, šis terminas dabar pratęstas iki rugsėjo 30 dienos.
„Atsižvelgiant į vykstantį mediacijos procesą bei jos konfidencialumą, detalesnių komentarų šiuo metu pateikti negalime. Tikimės, kad ginčas abipusiu susitarimu bus išspręstas konstruktyviai“, – komentare BNS teigė O. Martinonis.
Vėliau BNS paprašius patvirtinti arba paneigti, kad pretenzija gauta iš „Siemens Energy“, įmonė atsakė: „Šiuo metu vyksta mediacijos procesas, todėl informacija yra konfidenciali.“
Ministras Ž. Vaičiūnas BNS sako, jog sinchroninių kompensatorių įrengimo projektas buvo pakankamai komplikuotas ir sudėtingas, jis vėlavo sutarties terminų prasme – anot jo, visi trys projektai buvo svarbūs 2025 metų vasarį įgyvendinto tinklų sinchronizavimo su Europa techniniai elementai.
„Natūralu, kad tam tikros yra iš jų pusės („Siemens Energy“ – BNS) pretenzijos pateiktos, bet aš neabejoju, kad bus surasti sprendimai, ir tikrai tikiuosi, kad šitos sumos, dėl kurių vyksta diskusijos, nesutarimai (12,2 mln. eurų – BNS), jos bus apgintos ir tikrai nevirs kaštais mūsų vartotojams“, – BNS sakė energetikos ministras.
Jo teigimu, mediacijos procesas skirtas tam, kad abi pusės surastų sutarimą: „Neatmestini jokie scenarijai šiame procese, aš tikiuosi, kad bus surasti optimalūs sprendimai mūsų vartotojams ir kad papildomai Lietuvai nereikėtų už tai mokėti.“
Pasak Ž. Vaičiūno, įgyvendinant projektą buvo pretenzijų iš abiejų pusių: „Pirmiausia buvo pretenzijų dėl pačios techninės įrangos, „Litgrid“ buvo reiklumas pakankamai aukšto lygio, kad prijungiama įranga būtų kokybiška, atitiktų reikalavimus, buvo (...) uždelsimai, vėlavimai ir kiti dalykai, tai šituo aspektu manau, kad „Litgrid“ kėlė teisėtus lūkesčius.“
Projektas vėlavo maždaug metus
„Teto“ ataskaitoje rašoma, jog įmonės vadovybė mediacijos procese konsultuojasi su išorės teisininkais, o „detalesnės informacijos atskleidimas galėtų labai pakenkti bendrovės padėčiai, kai sprendžiamas ginčas su užsakovu dėl atidėjinio arba neapibrėžtojo įsipareigojimo“.
Bendrovė taip pat atskleidė sutarčių biudžetuose sumažinusi planuojamas gauti pajamas, bet ne visai pretenzijų sumai, o tik tai daliai, dėl kurios, tikėtina, gali kilti jos atsakomybė.
2022 metų vasarį „Tetas“ pasirašė neskelbiamos vertės sutartį dėl sinchroninių kompensatorių įrengimo Alytaus, Telšių ir Neries pastotėse projektavimo, tų metų spalį – dėl jų pamatų statybos, o gruodį – dėl kompensatorių statybos, skelbiama tų metų įmonės ataskaitoje. Joje neminima, kad sutartys pasirašytos su „Siemens Energy“, tačiau apie tai 2023 metų pradžioje viešai skelbė pats „Tetas“ ir „Epso-G“.
Projektas pradėtas įgyvendinti 2022 metų pabaigoje, o 2023 metų liepą buvo sprendžiama dėl esminių sutarties sąlygų pakeitimo, rašoma 2023 metų „Teto“ ataskaitoje.
Pagal 2021 metų pabaigoje pasirašytą 87,4 mln. eurų (apie 106 mln. eurų su PVM) vertės „Siemens“ sutartį su užsakove „Litgrid“ Vokietijos bendrovė suprojektavo, pagamino ir įrengė tris kompensatorius, o „Tetas“ projekte buvo subrangovas.
Tačiau darbai vėlavo maždaug metus. Pasak BNS šaltinių, „Siemens“ turėjo pretenzijų „Litgrid“ dėl smarkiai pabrangusio transportavimo, tačiau ir pats Vokietijos koncernas turėjo techninių problemų – vieną smagratį (būgną) jis išliejo nekokybiškai ir turėjo gaminti iš naujo. Pasak šaltinių, tai buvo „nelengvas rangovas“.
Pagal „Litgrid“ ir „Siemens“ sutartį pirmi du kompensatoriai Alytaus ir Telšių 330 kV pastotėse turėjo būti įrengti iki 2023 metų pabaigos, trečiasis – Neries pastotėje Nemenčinėje – iki 2024 metų pabaigos.
Tačiau Telšių pastotėje jis buvo įjungtas tik 2024 metų spalį, Alytaus – 2025 metų sausį, o Neries – tų metų birželį.
Kompensatoriai buvo būtini 2025 metų vasarį įgyvendintam ypatingos strateginės reikšmės Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektui.
„Siemens“ ginčas su „Energy cells“ baigėsi taikiai pastarosios naudai
Tai jau ne pirmas „Siemens Energy“ ginčas su partneriais Lietuvoje. Koncernas ginčijosi ir su kita „Epso-G“ grupės įmone – energijos kaupimo įrenginių sistemos operatore „Energy cells“, kurios užsakymu pagal 2021 metų spalį pasirašytą 109 mln. eurų vertės sutartį „Siemens Energy“ 2023 metų rudenį įrengė bei aptarnauja keturis 200 megavatų (MW) galios baterijų parkus Vilniuje, Utenoje, Šiauliuose ir Alytuje.
Projektą už vėliau sumažintą vertę – 96,3 mln. eurų – Suomijos „Siemens Energy“ Lietuvos filialas įgyvendino kartu su JAV grupės „Fluence Energy“ padaliniu Vokietijoje.
„Energy cells“ 2025 metų veiklos ataskaitoje atskleidė, kad pernai rugsėjį nutarta pasirašyti taikos sutartį su rangovėmis bei pakeisti 15 metų techninio aptarnavimo sutarties su jomis esmines sąlygas. Šios sutarties pakeitimui „Energy cells“ valdyba buvo pritarusi ir 2023 metų gruodį.
„Rangovams pavėlavus atlikti baterijos energijos kaupimo sistemos projektavimo, gamybos ir įrengimo darbus, bendrovė (...) rangovui „Fluence Energy GmbH“ ir „Siemens Energy Oy“ (Lietuvos filialas) apskaičiavo 9 696 873 eurų delspinigių. Pagrindinė delspinigių suma buvo padengta panaudojus banko garantiją, likusi dalis – įskaityta su įsipareigojimu rangovui už atliktus darbus“, – rašoma 2023 metų „Energy cells“ ataskaitoje.
Bendrovės vertinimu, buvo didelė tikimybė, kad rangovės sieks per teismą susigrąžinti šias lėšas arba jų dalį, todėl ji buvo suformavusi 9,697 mln. eurų atidėjimus.
„Energy cells“ BNS patvirtino, kad įgyvendinus projektą ginčą dėl aktyvuotos banko garantijos šalys sprendė teisme mediacijos būdu.
„Mediacija baigėsi taikos sutartimi užsakovo („Energy cells“ – BNS) naudai, visos kitos sutarties sąlygos yra konfidencialios. „Energy cells“ pabrėžia, kad po teismo sprendimo išspręsti visi buvę nesutarimai, pretenzijos ir ginčai, šalys toliau tęsia darbus“, – komentare BNS teigė įmonė.
Pasak jos, ši mediacija neturėjo įtakos jos veiklai, paslaugos buvo teikiamos nenutrūkstamai ir laiku. 2025 metais bendrovė užtikrino būtiną paslaugų patikimumą, jis išlaikomas ir 2026 metais.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) finansavo 79,5 mln. eurų – 82,6 proc. faktinių projekto investicijų.
