Verslas

2021.12.03 22:30

Prakalbus apie kalbos reikalavimų dirbantiems užsieniečiams suvienodinimą, verslas tikina – susikalba ir dabar

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.03 22:30

Politikai sako, kad reikia suvienodinti kalbos reikalavimus užsieniečiams, dirbantiems aptarnavimo srityje. Šiuo metu lietuvių kalbos egzaminą turi laikyti tik turintys darbo sutartis. Individualiai dirbantys verslininkai sako, kad kai kuriems egzaminas būtų neįveikiamas, o su klientais ir taip susišneka.

„Beardland“ vyrų kirpykloje dirba vien užsieniečiai. Nors lietuviškai su klientais susikalbėti sudėtinga, apskritai vieni kitus teigia suprantantys.

Žinios. Į protestą susirinkę „Basi tėčiai“ prie prezidentūros prašė panaikinti „vaikų segregavimą“

„Mūsų nuolatiniai klientai suprato, kad mes nelabai gerai suprantam lietuviškai, pradėjo priprasti prie to, kalbėti angliškai, rusiškai“, – pasakoja vyrų kirpyklos „Beardland“ vadovas Ahmedas Daikeris.

Kirpėjai dirba pagal individualios veiklos sutartis, todėl kalbos žinių patikrinimų jiems nereikia. Priešingai nei darbo sutartis turintiems užsieniečiams.

Didžiuosiuose prekybos centruose tokių – po kelias dešimtis. Prekybininkų atstovai sako, kad norinčiųjų dar daugiau, bet jie gali dirbti ne viską.

„Dėl lietuvių kalbos mokėjimo negalime pasiūlyti tokių pozicijų, kaip kasininko darbas“, – sako „Rimi“ atstovė Evelina Dirmaitė.

„Daugiausia iš Baltarusijos, Ukrainos matome susidomėjimą. Jei nemoka kalbos, tai tos pareigos, kur nereikia kontaktuoti su pirkėju tiesiogiai, logistika ir gamyba“, – aiškina „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

Panaši tvarka vairuotojams – pagal Valstybinės kalbos įstatymą, jei užsieniečiai, pavyzdžiui, dirba taksi pagal darbo sutartį, jie turi išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą ir įrodyti, kad supranta trumpus tekstus, gali kalbėti įprastomis kasdienėmis temomis. O individualiai dirbantys pavežėjai gali dirbti nemokėdami kalbos.

Politikai tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos sako, kad tvarką reikia suvienodinti.

„Aišku, tai – diskomfortas, nejauku. Čia nesutikčiau, jei reikia redaguoti įstatymą, tikrai tą padaryčiau. Ne nuo darbo santykių turėtų priklausyti prievolė mokėti [valstybinę kalbą], o nuo paslaugos rūšies“, – pabrėžia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

„Žmogus, kuris dirba su kitais žmonėmis, turi bent minimaliai susišnekėti lietuvių kalba arba ieškotis tokio darbo, kuris nereikalauja bendravimo su išoriniu pasauliu“, – mano Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Eugenijus Jovaiša.

Verslininkai sako, kad politikai turėtų žiūrėti lanksčiau.

„Bus sunkoka, nes lietuvių kalba nėra labai populiari pasaulyje, šnekama Lietuvoje ir kitur, bet mūsų kraštuose sunkoka. Manau, kad bus per sudėtinga išlaikyti egzaminą“, – tvirtina A. Daikeris.

Klausimas darosi vis labiau aktualus, nes, Užimtumo tarnybos duomenimis, per penkerius metus šalyje darbo ieškančių užsieniečių iš trečiųjų šalių padaugėjo 72 proc.

„Aukštesnį išsilavinimą turintys užsieniečiai ieško inžinerinės, programavimo pakraipos darbų, knygų redaktorių, gidų, advokatų, žurnalistų darbų. Kalbant apie vidutinio ir žemesnio išsilavinimo užsieniečius, ieško paslaugų darbuotojo, pardavėjo, kirpėjo, virėjo darbo vietų“, – vardija Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Užimtumo tarnyba šiemet per 9 mėnesius užsieniečiams išdavė beveik 22 000 leidimų dirbti – 4 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt