Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikisi, kad integruota objektų oro erdvėje detekcijos (aptikimo) sistema iš dalies veiks 2027 metų pabaigoje.
„Viską sujungus į bendrą sistemą, tikslą, tikiuosi, kad 2027 metų pabaigoje mes jau galėsime turėti bent jau dalinę vientisą sistemą. Bet čia vėlgi viskas priklauso nuo verslo, ar jie sugebės suprogramuoti greitai, ar sugebės viską sujungti greitai“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Kaunas.
„Kitas mūsų žingsnis yra prie turimos detekcijos, sustiprintos detekcijos prijungti kinetinius ir nekinetinius sprendimus, kurie turėtų būti išdėstyti plačiai visoje Lietuvoje. Čia reikės ir įstatymo pakeitimo, ir reakcijos pakeitimo, ir šitais klausimais lygiagrečiai yra dirbama“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Taip jis kalbėjo po to, kai į Lietuvą iš Lenkijos sekmadienio rytą įskrido dronas. Jo dalys vėliau rastos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime. Skraidyklei sprogus, jos nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nesužeisti.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus duomenimis, objektas buvo ukrainietiškas ir turėjo sprogmenų.
Ministrų kabineto vadovas rugpjūtį vylėsi, kad visiškai integruotą oro detekcijos sistemą Lietuva turės iki 2030-ųjų.
„Tikiu, kad nereikės laukti 2030 metų, visa ministerija susitelkusi dirba šiuo klausimu, ir, deja, procesai yra inertiški“, – pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras.
„Užsakomi nauji radarai, kurie geriausiu atveju atkeliaus po metų. Tiekėjai sako net ir po dvejų, tai šnekamės, kad galėtų paspartinti, bet Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuriai reikia šių technologijų“, – kalbėjo R. Kaunas.
Jo teigimu, taip pat jau paskelbtas valstybinis užsakymas sukurti programinę įrangą, kuri sujungtų objektų ore nustatymo sprendimus. Sulaukta keliolikos Lietuvos įmonių pasiūlymų.
„Dabar jau turime 19 pasiūlymų gautų, kuriuos artimiausiomis dienomis išanalizavę, pradėsime dirbti su labiausiai atitinkančiais poreikius“, – nurodė R. Kaunas.
Be to, ministras akcentavo pasienyje diegiamus akustinius jutiklius, pabrėždamas, kad iššūkis kyla dėl visų detekcijos sprendimų fragmentiškumo.
„Viską reikia sujungti į vieną sistemą. Šiuo metu, ką ir sekmadienio įvykis parodė, radarai detektuoja (aptinka – LRT) taškelį, kuris atitinka tam tikrą greitį, aukštį, kryptį. Toliau radarų duomenys nepateikia nei garso, nei kitų analizės priemonių“, – teigė R. Kaunas.
Pasak jo, vienas iš indikatorių, kurį būtų galima įtraukti į detekcijos sistemą, yra gyventojų pranešimai apie girdimą garsą.
„Sistema tam ir reikalinga, kad akustiniai sensoriai duotų signalą, radarai duotų signalą, kameros gyventojų, pasieniečių duotų signalą į vieną bendrą sistemą, ir mes tada galėtume aiškiai, neinterpretuodami žinoti daugiau, negu šiandien iš skirtingų įrenginių gauname“, – kalbėjo R. Kaunas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) rugsėjį skelbė, kad mažosios oro gynybos sistemos kūrimas yra vienas pagrindinių Lietuvos įgyvendinamų projektų, kuriam reikėtų iki 1 mlrd. eurų, o trims Baltijos valstybėms kartu – apie 2 mlrd. eurų.
Pasak KAM, 2026–2030 metais Lietuva planuoja skirti 2,03 mlrd. eurų oro erdvės stebėjimo, gynybos ir elektroninės karybos plėtrai. Baltijos šalys kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomo ES finansavimo skubiems oro gynybos poreikiams.
