Verslas

2021.11.27 16:19

Prosenelių žemėje avių ūkį įkūręs ūkininkas randa laiko ir tinklalaidei, ir ralio varžyboms

Rūta Katkevičienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2021.11.27 16:19

Žinomo dailininko Justino Vienožinskio sodyboje Rokiškio rajone, Dačiūnuose, šeimininkauja proanūkis Petras Šiaučiūnas. Nors talento tapyti sako nepastebintis, tačiau randa kitų saviraiškos ir kūrybos būdų.

„Kažkaip visi sakydavo, iš prosenelio tu nieko neperėmei, nesi tu dailininkas, menininkas, bet kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad esu įgavęs meninių gebėjimų, tik kita forma. Aš netapau, bet kuriu tinklalaidę apie ūkį. Automobilių sportas tai irgi yra menas valdyti automobilį“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ pasakojo ūkininkas P. Šiaučiūnas.

Svajojo apie kompiuterį, o dovanų gavo avių

Nuo pat mažens Petras padėjo seneliams darbuotis ūkyje, tačiau nebūtų patikėjęs, kad kada pats taps ūkininku. Šešiolikto gimtadienio dovana jaunuoliui buvo lemtinga.

„Dirbdavau pas senelius vasarą, tai vieną kartą mp3 grotuvą nupirko už pagalbą, kitais metais dar kažką ir norėjau kompiuterio, bet gavau tris avis ir aviną iš senelių. Galvojau, kokia nesąmonė, juokėsi visi mokykloje. Sako – ūkininkas šitas bus. Bet dabar tikrai padėkočiau seneliams, kad visgi teisingas buvo sprendimas ne kompiuterį parinkti man, o avis. Ko gero, nebūčiau čia apsistojęs, jeigu būčiau gavęs kompiuterį“, – atsiminimais dalijosi pašnekovas.


Dabar Petro ūkyje ganosi 300 avių, jos yra senovinės lietuviškos veislės – Lietuvos juodgalvės. Siekdamas geresnių kokybinių rodiklių, juodgalves ūkininkas mišrina su tekselių veislės avimis. Toks sprendimas pasirinktas dėl to, kad mišrūnų kaina yra aukštesnė, jie geriau auga ir mėsa yra vertinama labiau nei juodgalvių. Kad ir kaip norėtų kokybišką ėrieną tiekti Lietuvos vartotojams, deja, didžioji dalis ėriukų iškeliauja į užsienį.

„Lietuvoje labai maža dalis lieka. Sako, Petrai, kaip tu toks nepilietiškas. Aš stengiuosi labai visus į pilietiškumą atvesti, kad pirktų prekę lietuvišką, bet sako, Petrai, tu pats parduodi avis į užsienį. Bet aš tada klausiu, o kiek žmogus suvalgo per metus ėrienos. Atsako, kad nevalgo. Tai apie ką mes galime kalbėti? Pas mus nėra išpopuliarėję ėrienos gaminiai, dar netgi avienos nuo ėrienos neskiria žmonės. Tai tiesiog atvažiuoja sunkvežimis, dabar paskutinis į Olandiją išvažiavo reisas – 60 ėriukų, o praeitas reisas iškeliavo į Vokietiją. Na, ir kokių 30 ėriukų nupirko Lietuvos rinkai“, – apie ėrienos paklausą Lietuvoje kalbėjo ūkininkas.

Kalbėdamas apie ateities planus, jaunasis ūkininkas pripažįsta, kad laikas nelengvas, dalis politinių sprendimų yra nepalankūs žemdirbiams ir kelia susirūpinimą dėl veiklos tęstinumo, tačiau Petras nenuleidžia rankų ir tiki ūkio plėtra.

„Plėsimės, planas yra rekonstruoti kolūkio palikimą, griūvantį tvartą, truputį jį padidinti ir auginti 500 ėriavedžių. Mano ūkis nėra vien avys, pagrindinis pelnas ateina iš augalininkystės ūkio. Manau, kad mišrus ūkis turi būti siekiamybė, o gyvuliukas yra neatsiejama ūkio dalis. Laukai, kurie netinkami sėti ar arti, tai tenai pievos laikomos, ganyklos, kad gyvuliukas būtų kuo arčiau namų. Avys nakčiai pareina į tvartą“, – ūkio specifika ir ateities planais dalijosi avių augintojas.

Tinklalaidę apie ūkio darbus prilygina serialui

Į „Youtube“ kanalą įrašus iš ūkio gyvenimo keliantis Petras tikina, kad tai kaip serialas, kurį mielai žiūri sekėjai. Ūkininko pakeleiviai dienos darbuose yra ne tik šunys, bet ir kamera – ji užfiksuoja įdomiausias akimirkas ir patirtis.

„Mes daug vaikštom, kiekvieną dieną apeiname aptvarus visus. Anksčiau tiesiog vienas mąstydavau, dabar su kamera diskutuoju, su žmonėmis, kurie yra kitapus kameros“, – apie saviraiškos galimybes kalbėjo jis.

Neretai jaunos šeimos pastebi, kad, gyvenant kaime, trūksta socializacijos. Petras tikina savo veiklos prioritetus susidėliojęs taip, kad netektų nuobodžiauti, o ir laiko tam nėra.

„Jau 3 metai, kaip atsisakiau alkoholio ir labai susiaurėjo draugų ratas. Jokių vakaruškų, išvažiavimų. Tiesiog dirbi, dirbi ir tas videoįrašų kūrimas yra kažkokia iškrova nuo ūkio darbų“, – apie gyvenimo kaime realybę kalbėjo pašnekovas.

Ekstremalūs avių augintojo pomėgiai

Automobilių sportu Petras domisi nuo jaunų dienų. Vienas iš barjerų, trukdančių siekti svajonės, buvo finansai, nes ralis yra viena brangiausių sporto šakų.

„Pradžia buvo prieš devynerius metus, kai jaunuolis dar buvau: noriu būti ralistu, bet nei tėvai mano, nei kas kitas giminėje su automobiliais neturėjo nieko bendro, bet aš tiesiog mačiau ir norėjau to. Ir pabandžiau, susikonstravau mašiną su draugais, išvažiavom ir pamatėm, kad ne. Eiti pas žmones ir prašinėti 50 eurų irgi ne variantas, tai tiesiog sakiau, kad pasveikau nuo tos ligos, bet praėjo devyneri metai ir vėl grįžau. Kaip sakau, svarbiausia nepamiršti, apie ką svajoji. Reikėjo padirbėti skirtingus darbus, kad vėl grįžčiau į ralį“, – apie išskirtinį pomėgį pasakojo vyras.

Nors atrodytų, kad ralis ir avių auginimas yra gana priešingos veiklos, Petras tai suderina.

„Kai pradėjau avis auginti, visi juokėsi – „avela, avela“, tai ir prilipo taip. Dabar visa Lietuva žino „Avela racing team“, – sakė jis.

Iš tiesų, Petro ralio komandą sudaro ne avys, o, kaip pats sako, šturmanas ir gerbėjai. Avys tik kantriai laukia iš varžybų grįžtančio šeimininko, nors kartais būna ir išimčių.

„Avys savarankiškos mano, išdresuotos. Pasakiau, kad išvažiuoju, tai jos kitais reikalais užsiima. Bet vis tiek, kai šeimininko nėra, dažniausiai būna pridirbama – ar tvoros išverčiamos, ar kita. Taip jau yra su gyvuliu“, – linksmai pasakojo Petras.

Tam, kad galėtų vykti į varžybas, reikia daug treniruotis, o tai ūkininkas daro su traktoriumi. Įdomu ir tai, kad sportinis automobilis kainuoja kone panašiai kaip geras traktorius.

„Ir keturračiai, ir traktoriai suteikia įgūdžių. Tada, kai kitiems būna blogai važiuoti, man būna gerai. O ralis tai yra 6 etapai. Į kiekvienas varžybas važiuoji, dvi dienos, daugiau nei 100 kilometrų, savo ralio mašinos neturiu, šį sezoną buvome išsinuomoję iš latvių, nepasisekė. Kai labai nori, dėlioji planus, taip ir būna, tai kuras ne toks įpiltas, tai radiatorius prakiuro, kur vienas iš milijono gali atsitikti, bet atsitiko. Taip visas sezonas ir nuplaukia iš karto per dvejas varžybas. Na, o dabar svajojam apie kitus metus“, – dalyvavimo ralyje patirtimis dalijosi ekstremalaus sporto entuziastas.

Ūkininkas yra ne tik ralio sporto atstovas, išbandė ir rankinį, ir lėkščiasvydį, kai yra mėtomos plastikinės disko formos lėkštės. Be viso to, lankė dar ir teatro užsiėmimus ir, kaip sako Petras, kiekviena gyvenimo patirtis praturtina, todėl reikia daug ką išbandyti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt