„Trys naktys už dviejų kainą“ – taip Lietuva du mėnesius vilios tuos turistus, kurie kol kas apie Lietuvą negalvoja. Bandyti laimę gali ir lietuviai. Kompensacijoms už trečią naktį ir šaliai garsinti numatyta apie milijoną eurų, bet piniginė grąža esą gali būti septyniskart didesnė. Viešbučiai sako, reklamuoti Lietuvą gerai, bet jiems iš to bus mažai naudos.
Ekonomistai sako, jog blogiausia jau praeityje, o besimokančios gyventi su pandemija šalys atsiveria.
Kad oro uoste pildytųsi ne tik išvykimo, bet ir atvykimo salės, Lietuva imasi naujovės – apgyvendinimo įstaigai kompensuos trečią turisto nakvynę. Turistas gaus sąskaitą už dvi.
Taip pat skaitykite
Reklamine kampanija bandoma pasiekti užsieniečius. Benaršydami internete žmonės pamatys Lietuvos siūlymą ir, jeigu juos tai sudomins, elektroniniu paštu gaus nuolaidos kodą. Sąraše nuorodoje beliks išsirinkti, kur Lietuvoje nakvoti.
„Mūsų noras susigeneruoti dar neplanavusių, neketinančių keliauti užsienio turistų srautą. Lietuviai šitame galės dalyvauti, bet jie pamatyti ir gauti tą promo kodą turės mažiau galimybių“, – aiškina „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.
„Vidinis turizmas Lietuvoje kaip ir veikia. Ir nebloga vasara buvo. Girdėjome ir Palangos verslininkai nesiskundė vieną iš nedaugelio kartų“, – nurodo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vienas užsienietis Lietuvoje iki šiol praleisdavo vidutiniškai mažiau nei pustrečios nakties, o, pavyzdžiui, Latvijoje – daugiau nei 4.
Kompensuojama suma už trečią naktį – 65 eurai. Tokia vidutinė nakvynės kaina Lietuvoje. Per du skatinimo mėnesius – jis baigsis lapkričio pradžioje – tikimasi pritraukti 20 tūkst. žmonių.
„Lietuva nuo to tik išlošia. Vienas turistas vidutiniškai per vieną dieną (išleidžia – LRT.lt) 350 eurų. Tai, jeigu atvažiuoja pora, jeigu dar mes kompensuojame trečią nakvynę, tai jie ilgiau pasilieka – lieka Lietuvoje daugiau pinigų“, – skaičiuoja ekonomikos ir inovacijų ministrė.
„(Numatomi – LRT.lt) septyni papildomai milijonai į šalies ekonomiką, jeigu visos šitos prielaidos bus išlaikytos. Tai reiškia, neplanavę iš anksto, atvažiavę dviese ir t. t.“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovas.
Ekonomikos ministerija sako, kad naudos bus ne tik apgyvendinimo vietoms, bet ir daug kam kitam, pavyzdžiui, maitinimo sektoriui.
Pailgės turizmo sezonas Lietuvoje, nes kaip tik šiuo metu jis jau slopsta. O rinktis nakvynę žmonės gali ne tik viešbučiuose, bet ir trumpai nuomai skirtuose butuose, kempinguose, apartamentuose.
Viešbučiai sako, jog turtuolių trys naktys už dviejų kainą turbūt nepritrauks, bet jaunimui, viduriniajai klasei savotiška loterija gali būti įdomi. Tačiau didelės ekonominės naudos viešbučiai nesitiki.
„Daugelis viešbučių yra išnaudoję de minimis – tai yra valstybės pagalba 200 tūkst. 3 metam. Tai realiai jau daugelis su medikų kuponais išnaudojo. Ir palūkanos dengiamos iš to paties de minimis. Tai iš vienos pusės priemonė skamba gražiai, iš kitos pusės tu matai, kad realiai negali pasinaudoti. Tiesiog žiūrime į tai kaip į rinkodarinę priemonę, kad Lietuvą pačią išgarsinti“, – teigia Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Kampanijos žvilgsnis kreipiamas į tuos, kurie šiltus kraštus iki pandemijos rudenį iškeisdavo į lietuviškus orus. Daugiausiai turistų tokiu metu būdavo iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, dar kelių šalių.
„Bandymas lipti iš duobės, o koks jis bus greitas? Taip, reklamuoti Lietuvą reikia, nes nieko nedarant, kaip sakyt, kitos šalys irgi stengiasi. Čia irgi tokia kova, ji turi vykti“, – dėsto SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistas sako, jog užsienio turistų Lietuvoje šiemet net mažiau nei pernai, kai buvo karantinas, nekalbant jau apie ikipandeminius 2019-uosius.
„Bendras visų nakvynių skaičius yra padidėjęs, jeigu neklystų, apie 10 proc., bet tai yra grynai lietuvių sąskaita. Nes lietuviai keliavo daugiau vidaus šalyje, daugiau laiko leido ir apgyvendinimo įstaigose. Užsieniečių nakvynių skaičius liepą jis buvo mažesnis negu prieš metus“, – teigia T. Povilauskas.
Viešbučiai sako, jog norėtųsi tikros finansinės pagalbos jų sektoriui.
Ekonomisto teigimu, galbūt galima galvoti apie tai, kaip keliauti skatinti vietinius turistus. Pavyzdžiui, galbūt esą poilsio kuponais pasieniečiams.
Visiškai atsigauti 3 proc. Lietuvos BVP kuriantis turizmo sektorius tikisi 2024-aisiais.
