Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ateityje turėtų augti nuosaikiau, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anot jo, šalies ekonomika auga, tad ir minimali alga šalyje turėtų toliau augti, tačiau mažesniu procentu nei iki šiol.
„MMA tokioje situacijoje, kai ekonomika auga, tikrai turėtų didėti. Tiesa, tas didėjimo tempas turėtų atsižvelgti į visas puses. Dabar, ką mes girdime iš atokesnių ir mažesnių regionų, ten įsikūrusių verslų – jie sako, kad MMA tikrai turi augti, tačiau tai turi vykti nuosaikiau. Jei anksčiau augimas buvo 12 proc., gal kitąmet jis turėtų būti arčiau 8 proc. Turime tai daryti šiek tiek nuosaikiau“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Mūsų ekonomika tikrai leidžia turėti augimą ir jis gali būti didesnis nei infliacija. Tiesa, augimas galėtų būti bent keliais procentiniais punktais mažesnis nei iki šiol. (…) Dabar vyksta derybos Trišalėje taryboje ir manau, kad ten visi argumentai bus išsakyti, į juos atsižvelgta ir kažkoks procentas rastas“, – tikino jis.
Kaip skelbė ELTA, Lietuvos banko (LB) Trišalėje taryboje balandžio pabaigoje teigė, kad remiantis taryboje sutarta formule, minimali alga nuosaikiu scenarijumi turėtų augti 6,4 proc. – 73,6 euro „į rankas“, spartesniu – 12 proc. – 138,1 euro „į rankas“.
Šiemet MMA siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – išaugo 11,1 proc., lyginant su 2025 m. Tam valstybės biudžete skirta 37,3 mln. eurų.
Pagal 2017 m. įtvirtintą formulę, MMA apskaičiuojama vertinant praėjusių metų vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų, priemokų ir premijų, pridedant einamųjų ir ateinančių metų VDU prognozę.
MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.
Valstybės skola auga, bet naujiems mokesčiams kol kas anksti
Valstybės kontrolei raginant valdančiuosius galvoti, iš kur paimti papildomų tvarių pajamų, kad ateityje būtų laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pripažįsta, kad valstybės skola po truputį auga, tačiau, anot jo, mokesčių pakeitimams dar per anksti.
„Mūsų valstybės skola po truputėlį auga dabar. Aišku, tą augimą gerokai prilėtina tos papildomos pajamos iš mūsų mokestinių pakeitimų padarytų. Bet šita problema anksčiau ar vėliau iškils. Skolos augimo problema, išlaidų augimo... tikrai nebus lengvas 2027 metų biudžetas, reikės padirbėt ganėtinai stipriai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
„Šiuo metu mes jau esam padarę mokestinių pakeitimų, turim pasižiūrėti, koks yra poveikis ekonomikai, kaip jie yra surenkami, galbūt kažkokius pataisymus padaryti ir tik tada bus galima šnekėt. (...) Dabar vyksta aplink mus tokių neplanuotų dalykų, kurie nebuvo įtraukti į jokias prognozes. Turiu omeny (konfliktą – BNS) Artimuosiuose Rytuose, tai tokiam kontekste dabar kalbėti apie kažkokius mokestinius pakeitimus tikrai yra ankstyva“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Valstybės kontrolės teigimu, nepriėmus sprendimų dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių, ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
K. Vaitiekūnas teigia, kad su Europos Komisija vyks dialogas, be to, bus bandoma rasti būdą grąžinti šalį į įprastą išlaidų augimo trajektoriją.
„Kaip ta procedūra konkrečiai atrodys... Ji turbūt bus panaši į tas procedūras, kurios yra taikomos šalims, kurios turi perteklinio deficito procedūrą. Mes tokios neturim, mūsų deficitas nėra jau toks didelis, kad tokia procedūra būtų taikoma“, – kalbėjo ministras.
K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad šiuo metu valstybės prioritetai yra „socialinio ekonominio kontrakto“ išlaikymas, visų valstybės funkcijų vykdymas, gynybos finansavimas ir taisyklių laikymasis.
Kaip rašė BNS, Valstybės kontrolės vertinimu, atsižvelgus į įprastus sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kitas išlaidas, valdžios deficitas 2028 metais galėtų siekti apie 3 proc. BVP, o 2029 metais – viršyti šią ribą.
Be to, prognozuojama, kad 2026–2029 metais valdžios skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
BNS rašė, kad nuo šių metų įsigaliojusi mokesčių reforma numato tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, nepriklausomai nuo pajamų rūšies – vienodai apmokestinamos tiek darbo santykių, tiek individualios veiklos pajamos. Standartinis pelno mokesčio tarifas padidintas 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinis – iki 7 procentų.
Be to, neliko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms. Ne gyvybės draudimo sutartys apmokestintos vadinamuoju saugumo įnašu, pakoreguotas nekilnojamojo turto mokestis, įvestas cukraus mokestis.
Be to, 2026 metų valstybės biudžete numatytos rekordinės 5,38 proc. BVP išlaidos gynybai.
Planuojamas 2026-ųjų biudžeto deficitas siekia 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola turėtų siekti 45,4 proc. BVP.
Valstybė toliau ruošia priemones apsaugoti verslą nuo aukštų kuro kainų
Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to laikantis aukštoms kuro kainoms, finansų ministras sako, kad dyzelino akcizo sumažinimas nebuvo „labai taikli“ priemonė suvaldyti šią krizę, todėl toliau ruošiamos tikslinės valstybės pagalbos priemonės.
„Iš vienos pusės mes matome, kad situacija nepasikeitusi, kuro kainos yra aukštos, konfliktas Hormuzo sąsiauryje tebesitęsia, sąsiauris yra uždarytas. Iš kitos pusės matome, kad ta priemonė (dyzelinio akcizo sumažinimas – BNS), ji nėra labai taikli, turime jau taiklesnių priemonių“, – sakė Kristupas Vaitiekūnas.
„Po truputį mes pereiname prie priemonių, kurios yra tikslinės priemonės“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, sunkumų patiriančiam verslui bus siūloma pagalba apyvartinėms lėšoms, taip pat eksporto garantijos.
„Pirminiai duomenys, kuriuos mes matome mūsų ekonomikos, yra tikrai tokie padrąsinantys ir neblogi, ypatingai matant tarptautinį kontekstą. Bet pažvelgus giliau, tai, be abejo, jau galima matyti tuos povandeninius akmenukus, kurie kaupiasi ir apie kuriuos reiktų pagalvoti“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Be to, anot jo, Lenkijai apmokestinus energetikos įmonių viršpelnius, Lietuva tikrai galėtų pasekti tuo pavyzdžiu.
„Skaičiuojant viršpelnius yra remiamasi praeities rezultatais įmonių. Pas mus įmonės praeities rezultatai yra su minuso ženklu, tai dabar (...) mes jiems pelno neleisime uždirbti, nemanau, kad tai geras sprendimas. Iš kitos pusės, jeigu tai europinė iniciatyva, labai aiškiai apibrėžta, visos šalys taiko, arba Lenkija tokią priima, tada galėtume tikrai daryti tą“, – aiškino ministras.
Kaip rašė BNS, pramonininkams įspėjant apie artėjančią krizę, K. Vaitiekūnas jau anksčiau yra sakęs, jog kol kas konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikis jaučiamas tik dėl augančių degalų kainų, o valstybė ruošia tikslines pagalbos priemones pažeidžiamiausioms grupėms.
Savo ruožtu vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius trečiadienį sakė, kad valstybės pagalbą gyventojams – sumažintą dyzelino akcizą – būtų galima taikyti ir antroje metų pusėje.
BNS rašė, kad siekiant sumažinti degalų kainų poveikį valdžia dviem mėnesiams – iki birželio 15 dienos – sumažino dyzelino akcizą.
Be to, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Link“ nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 31 dienos 50 proc. sumažino traukinių bilietų kainas vietinio susisiekimo maršrutais.
