Užsienio turistams Lietuvoje apsistojus trečią parą, valstybė apgyvendinimo įstaigoms mokės kompensacijas iki 65 eurų. Tikimasi, kad rudens metu tai padės į Lietuvą pritraukti papildomai 20 tūkst. užsienio turistų. Vis dėlto viešbučių atstovė tikinta, kad tai ne tiesioginė parama viešbučiams, o daugiau valstybės turizmo reklamos kampanija.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatydama „Trečios nakvynės“ apgyvendinimo verslui skirtą pagalbos priemonę teigė, rugsėjo 1-ąją startavęs projektas suteiks teisę turistams apsistojus vienoje Lietuvos apgyvendinimo įstaigoje dviem naktims trečiąją gauti nemokamai. Nakvynės išlaidas – iki 65 eurų – padengs valstybė.
„Siekiame, kad žmonės, kurie atvyksta praleisti savaitgalio ar keleto dienų, kad jie pasiliktų Lietuvoje ilgiau, kadangi statistika rodo, kad turistai pas mus vidutiniškai praleidžia 2,4 nakties. Palyginimui, kaimyninėje Latvijoje praleidžiama virš 4 naktų“, – sako A. Armonaitė.
Ji pažymi, kad vienas turistas Lietuvoje vidutiniškai išleidžia 350 eurų, o ministerijos pasiūlyta priemonė rudens metu į šalį turėtų privilioti papildomai bent 20 tūkst. turistų.
„Priemonė skirta rudens sezonui, todėl kviečiame žmones pasirinkti Lietuvą. Apžiūrėti tiek mūsų gražią rudens gamtą, tiek mūsų įspūdingas ir reikšmingas istorines vietas, sostinę, kurortus, miestelius“, – pažymi ministrė.
Turistų skatinimo priemonei numatoma skirti 756 tūkst. eurų, tačiau neatmetama galimybė ateityje skirti daugiau.
„Palyginus su visomis pagalbos priemonėmis, kurias skyrėme turizmo sektoriui, gal tai neatrodo tokia reikšminga suma, bet norime išbandyti tokią inovaciją, pažiūrėti, kaip ji veikia. Manome, kad ji veiks puikiai, nes jau gausiai registruojasi apgyvenimo įstaigos.
Jei ši priemonė bus sėkminga ir žmonės užsienyje domėsis Lietuva, atvykimo į Lietuvą galimybėmis, aš neatmetu galimybės, kad panašių iniciatyvų ir priemonių turėsime ir ateityje bei ieškosime didesnių biudžetų“, – tvirtina A. Armonaitė.
Skaičiuojama, kad apgyvendinimo įstaigos, sulaukusios asmeninių mokėjimų iš turistų už dvi naktis, papildomai turėtų sugeneruoti apie 2,4 mln. eurų pajamų, neskaičiuojant turistų išlaidų, skirtų maitinimui, pramogoms ar kitoms veikloms.
Akcija galios iki lapkričio 8 d. Valstybės kompensuojamą nakvynę pageidaujantys teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo užsiregistruoti projekto puslapyje stayin.lithuania.travel.
Viešbučių atstovė: tai nebus tiesioginė pagalba viešbučiams
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad priemonė yra puiki, nors jis ir nėra skirta tiesiogiai padėti apgyvendinimo sektoriui, o daugiau populiarinti šalį.
„Mes puikiai suprantame, kad tai nebus tiesioginė pagalba apgyvendinimo sektoriui, o daugiau puiki rinkodarinė akcija Lietuvai išgarsinti“, – mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
E. Šiškauskienė taip pat pažymi, kad priemonė nėra skirta tik didžiųjų miestų viešbučiams, o įvairioms apgyvendinimo įstaigoms visoje Lietuvoje.
„Tikėjomės, kad priemonė bus labiau orientuota miestams ir labiausiai nukentėjusiems verslo viešbučiams, kadangi kurortai vasaros metu šiek tiek atsigavo. Visgi pagal rezervacijas matome, kad pasiskirstymas bus labai įvairus, o dalyvauti programoje registruojasi kempingai, butai ir kitos apgyvenimo įstaigos. Tai stebina, bet, matyt, visiems reikia gyventi“, – mano E. Šiškausienė.
„Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas pažymi, kad šiuo metu daugiau nei 100 apgyvendinimo paslaugų teikėjų kreipėsi su prašymu dalyvauti „Trečios nakvynės“ pagalbos priemonės programoje.
„Iš jų yra apie 40 viešbučių, kurie jau yra registruoti mūsų internetinėje svetainėje ir į juos jau nukreipiamas turistų srautas“, – sako D. Morkvėnas.
Naudos tikisi ir restoranai
Verslininkė, restoranų tinklo vadovė Odeta Bložienė sako, kad pasiūlyta priemonės turėti padėti atsigauti ne tik viešbučiams, bet ir restoranams.
„Tai ypatingai padės tiems restoranams, kurie yra prie lankytinų objektų, ypač senamiestyje. Pavyzdžiui, nutrūkus turistų srautams mūsų restorano senamiestyje apyvartos sumažėjo nuo 100 iki 70 proc., todėl atsigavimas yra labai lėtas. Tikiu, kad siūloma priemonė padės ne tiek viešbučiams, bet ir restoranams grįžti į įprastas vėžes“, – viliasi O. Bložienė.
Kelionių portalo makalius.lt įkūrėjas Rimvydas Širvinskas pastebėjo, jog panašias turistų skatinimo priemones taiko ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Egiptas visiems užsienio turistams teikė nemokamas vizas, kai kurios šalys siūlė nemokamai vakcinuotis.
„Sicilija Italijoje taip pat taiko vieną nakvynę dovanų apsistojant dvi naktis, nuo spalio žada iš dalies kompensuoti skrydžio išlaidas, tam tikrus lankytinus objektus padarė nemokamus. Bulgarija mokamus paplūdimius pavertė nemokamais bei dovanoja žmonėms po gultą, už kurį tą dieną nereikės mokėti pinigų. Praha paskelbė lojalumo taškų programą, už kiekvieną naktį gaunami taškai, juos galima iškeisti į nemokamą ekskursiją, degustaciją ir panašiai“, – sakė R. Širvinskas.
„Kadangi tam tikros valstybės tokias lojalumo programas ir skatinimą taiko jau ne pirmą, o antrą sezoną pandemijos metu, tikėtina, kad šios priemonės pasiteisina ir pritraukia turistų“, – pridūrė jis.
2020 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė vos pusės milijono užsienio turistų, o tai yra 73 proc. mažiau nei 2019 m.
Lietuvos apgyvendinimo įstaigose 2021 m. pirmąjį pusmetį apsistojo 615,3 tūkst. svečių – 22,5 proc. mažiau nei 2020 m. sausį–birželį. Užsienio turistų skaičius šiemet smuko 58,7 proc. iki 111,6 tūkst., šalies gyventojų – 3,8 proc. iki 503,7 tūkstančio.
