Verslas

2021.08.01 21:40

Praktika rodo – dalis neteisėtų migrantų liks Lietuvoje, tačiau ministerija nesiruošia jų integracijai į darbo rinką

Irma Janauskaitė, Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.08.01 21:40

Migracijos specialistai sako, jog iš į Lietuvą neteisėtai patenkančių migrantų maždaug trečdalis čia pasiliks, bet Lietuva esą neturi jokio scenarijaus, ką su jais reikės daryti – ar jie bus išlaikomi, ar dirbs, kas juos mokys kalbos, supažindins su kultūra. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, migrantų integracija į darbo rinką nesvarstoma, nes tikslas – sustabdyti jų srautą.

Verslininkė Eskedar Maštavičienė kaip tik ruošiasi atidaryti kavinę Vilniaus senamiestyje. Tai bus nauja vieta kavos mėgėjams ir netrukus prasidės įrengimo darbai.

Moteris Lietuvoje – 14 metų. Į čia pagal pabėgėlių perkėlimo programą perkelta iš Maltos. Į ten bėgo iš gimtosios Etiopijos, kai kilo neramumai.

„Aš pati irgi atvykau neteisėtai, aš buvau uždaryta pabėgėlių centre. Net kai aš atvykau į Lietuvą ir mus nuvežė į Pabradę, žiemos metu buvome apgyvendinti. Suskilęs langas (buvo – LRT.lt) tokioje patalpoje, kur buvo šalta ir mes neturėjome ant ko miegoti. Mes irgi protestavom“, – prisimena moteris.

Koks likimas laukia migrantų, kurie pasiliks: Lietuva neturi jokio scenarijaus

Dabar ji – Lietuvos pilietė, kuriai rūpi migrantų tema. E. Maštavičienė važiavo pasikalbėti su protestavusiais Dieveniškėse – žmonės ten prieš svetimšalių apgyvendinimą.

„Žmonėms, kurie yra už kitos tvoros pusės, kurie yra laisvi, ir vis tiek bijo. Žmonės, kurie sėdi už tvoros, irgi bijo. Nes jie atėjo į nežinomybę. Kalbos nekalba, jie nemoka. Jeigu mato, kad žmonės su plakatais, jie gal jaučia, kad gal jie jų ir nekenčia. Gal persekios, jie irgi bijo. Iš abiejų pusių. Bet tik tai baimė iš abiejų pusių sprendimo neduoda“, – sako E. Maštavičienė.

Moteris sako pasirengusi pagelbėti – kalbėtis ir su vietiniais gyventojais, ir su imigrantais. Žmonės esą judėjo ir judės – vieni bėga, kur geriau ekonomiškai, kiti nuo karo, smurto, treti turi dar kitokių priežasčių.

Šiemet neteisėtai į Lietuvą patekusių imigrantų iš viso daugiau nei 3,5 tūkst.

„Iš praktikų, kurios susiklosčiusios pasaulyje, nėra kol kas buvę taip, kad tas migrantų skaičius ten po metų ar po pusantrų tiesiog išnyktų. Tai, tikėtina, kad mes turime ruoštis. Koks tas skaičius bus, yra labai skirtingas. Jeigu imsim europiniame kontekste, tai tikrai labai realu 30-40 proc. ir daugiau migrantų, kurie gali būt, kad liks Lietuvoje“, – skaičiuoja Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.

Vyriausybė pirmiausiai ketina sustabdyti imigraciją ir tikisi, kad neteisėtai į šalį patekusių imigrantų čia neliks, todėl nesvarsto ir jų integracijos – pagalbos išmokti kalbą, susirasti darbą, būstą.

„Kol kas tikrai tokių svarstymų neturime, kol kas tikrai sprendžiamos kitos susijusios problemos – tai yra (susijusios – LRT.lt) su laikinu apgyvendinimu ir su kitais dalykais. Visgi pagrindinis valstybės tikslas yra tas, kad reikėtų sustabdyti tą skaičių žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą ir spręsti situaciją su tais žmonėmis, kurie yra čia“, – nurodo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Tie žmonės turi susipažinti su kultūra, jie turi suprasti mūsų papročius, dažnu atveju jie turi išmokti mūsų kalbą, nes ji yra reikalinga. Pavyzdys – kai pradėjo pirmieji žmonės iš kitų šalių, kaip iš Pakistano atvykti į mūsų valstybę, jie nesuprato, kad jis turi vienas ateit į darbą. Jie keliese ateidavo net į darbą, nes pas juos yra visai kitokia kultūra“, – pasakoja Verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Darbuotojų Lietuvoje dabar trūksta beveik visur, bene labiausiai – paslaugų srityje. Darbdavių teigimu, jeigu tik imigrantai iš tiesų norėtų dirbti jie yra laukiami rinkoje.

Bet be valstybės pastangų nieko nebus.

„Nieko mes apie tuos žmones nežinome, apart šalies, iš kur jie atvyko. Ir apie jų kompetencijas tuo labiau. Tačiau, stebint tas vakarų patirtis, tai pakankamai plačiai sektorine prasme pasiskirsto imigrantų, sakykime, kompetencijos. Yra tokių, kurie kuria verslus, kuria nedideles parduotuves, kiti atitinkamai įsilieja į paslaugų sferą“, – nurodo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, per gerus porą metų darbą Lietuvoje susirado beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys tapo darbdaviais – įkūrė įmones.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.